Punktų sąrašas

Rimtumas. Mesk tas bobiškas ar vaikiškas manieras ir įsiteikinėjimus. Tavo elgsena tebūnie tavosios dvasios ramybės bei tvarkos atspindys.

Tas pakeltas balsas ir manieringumas tau netinka: matyti, kad jie netikri. – Pabandyk to atsisakyti bent būdamas su savo Dievu, savo vadovu, savo broliais, ir tarp jų ir tavęs liks viena kliūtimi mažiau.

Švaistais! švelnumu. Ir aš tau sakau: meilė savo artimui – taip, visada. Tačiau – atidžiai klausyk, apaštalo siela, – Kristaus, ir vien tik Jam, yra tas kitas jausmas, kurį Viešpats pats įdiegė tavo krūtinėn. Beje, ar ne tiesa, kad atitraukus kokį širdies skląstį, – o reikia jų bent septynių, – ne sykį tavo antgamtiniam horizonte liko plaukioti abejonės debesėlis, ir nors tavo intencija būtų tyra, susikrimtęs savęs klausi: ar ne per daug rodžiau savo meilę?

Negana, kad, būdamas geras krikščionis, dar būtum ir mokytas. Jei negludini savo charakterio, jei savo stropumo ir išsimokslinimo nesuderini su geru išsiauklėjimu, nesuprantu, kaip galėtum tapti šventas. O jei ir esi mokytas – nors ir esi mokytas, – vis tiek turėtum būti pririštas prie prakartėlės, kaip koks mulas.

Su ta pernelyg savim pasitikinčioje laikysena daraisi nuobodus ir antipatiškas, daraisi juokingas, ir blogiausia, kad ne toks veiksmingas darosi tavo apaštalavimas.

Neužmiršk, kad net vidutinybės gali nusidėti įsivaizduodamos save visažinėmis.

Tavo patirties stoka veda tave prie šito pasipūtimo, tuštybės, prie to, kas, tavo manymu, pabrėžia tavo svarbą.

Prašau tave – pasitaisyk! Kad ir būdamas nemokša, gali iškilti į vadovaujančias pareigas (taip ne kartą yra buvę), ir jei savęs neįtikinsi, kad tam tau trūksta gebėjimų, atsisakysi išklausyti tuos, kurie geba patarti. Ir baisu pagalvoti, kiek žalos gali padaryti tavo blogas vadovavimas.