Punktų sąrašas

„Kokią didelę įtaką daro aplinka!“ – sakei man. Ir turėjau patvirtinti: be abejonės. Todėl jūsų formavimasis turi būti toks, kad natūraliai nešiotumėtės savąją aplinką, šitaip duodami „savo toną“ visuomenei, kurioje gyvenate.

O tada, jei supranti šią dvasią, esu tikras, ištarsi man su pirmųjų Kristaus mokinių nuostaba, kai pasirodė pirmieji jų rankomis Kristaus vardu daromi stebuklai: „Kokią didelę įtaką mes darom aplinkai!“

„Sveikinkit visus šventuosius. Jus sveikina visi šventieji. Visiems šventiesiems, gyvenantiems Efeze. Visiems šventiesiems Kristuje Jėzuje, gyvenantiems Filipuose“.

Iš tiesų, kokiu jaudinančiu vardu – šventieji – vadindavo vienas kitą pirmieji krikščionys!

Mokykis bendrauti su savo broliais.

Tai, kas tave stebina, man atrodo normalu: kad Dievas ieškojo tavęs, kai dirbai savo profesinį darbą.

Taip jis ieškojo pirmųjų: Petro, Andriejaus, Jono ir Jokūbo prie tinklų; Mato – sėdinčio prie mokesčių rinkėjų stalo.

O Pauliaus – čia tai bent! – ieškojo besistengiančio sunaikinti krikščionybės sėklą.

Norėjai į savo apaštalavimą įtraukti aną mokytą žmogų, tą kitą įtakingąjį, aną kupiną apdairumo ir dorybių.

Melskis, aukok aukas ir veik juos savo pavyzdžiu ir savo žodžiu. – Neateina! – Neprarask dvasios ramybės: vadinasi, jų nereikia.

Ar manai, kad nebuvo mokytų, įtakingų, protingų ir dorybingų Petro amžininkų, kurie būtų galėję apaštalauti, ne tik pirmieji dvylika?

Non manifeste, sed quasi in occulto – ne viešai, o tarsi slapčiomis: taip Jėzus eina į Palapinių šventę.

Taip eis keliu į Emausą su Kleopu ir jo bendrakeleiviu. Tokį Jį, prisikėlusį, mato Marija Magdalietė.

Ir – non tamen cognoverunt discipuli quia Iesus est – mokiniai nepažino, kad ten Jo esama, – taip Jis atėjo į stebuklingą žvejybą, apie kurią mums pasakoja šventasis Jonas.

O dar slėpiningiau, iš Meilės žmonėms, Jis būna Ostijoje.

Kaip stropūs vienuoliai trokšta žinoti, kaip gyveno jų ordino ar kongregacijos pirmeiviai, kad sektų jų pavyzdžiu, taip ir tu, uolus krikščioni, stenkis pažinti ir perimti Jėzaus mokinių, kurie bendravo su Petru ir Paulium, ir Jonu ir beveik buvo Mokytojo Mirties ir Prisikėlimo liudininkai, gyvenimą.

Tokia gera man atrodo ta tavo pagarba pirmiesiems krikščionims, jog darysiu viską jai paskatinti, kad tu – kaip ir jie – šį santūrumo ir pasitikėjimo Apaštalavimą kasdien atliktum vis uoliau.

Ar mes neturime teisės vedžiotis su savim tikėjimo seserį, kuri mums padėtų, kaip ir kiti apaštalai ir Viešpaties broliai bei pats Petras? – Taip sako šventasis Paulius savo Pirmajame laiške korintiečiams. Taigi neįmanoma nepaisyti „moters bendradarbiavimo apaštalavime“.

„Jėzus keliavo per miestus ir kaimus, – skaitome 8–ajame Evangelijos pagal Luką skyriuje, – mokydamas ir skelbdamas gerąją naujieną apie Dievo karalystę. Su juo buvo Dvylika ir kelios moterys, išgydytos nuo piktųjų dvasių bei ligų; tai Marija, vadinama Magdaliete, iš kurios buvo išėję septyni demonai, Erodo prievaizdo Chuzos žmona Joana, Zuzana ir daug kitų moterų, kurios šelpė juos savo turtu“.

Išrašau šiuos žodžius. Ir meldžiu Dievą, kad jei kokia moteris skaitys šias eilutes, teprisipildo veiksmingo švento pavydo.

Moteris tvirtesnė už vyrą ir ištikimesnė skausmo valandą. Marija Magdalietė ir Marija Kleopo žmona, ir Salome!

Su grupe drąsių moterų, kaip šios, glaudžiai susijusių su Skausmingąja Mergele, kokį tik darbą sieloms nebūtų įmanoma nuveikti pasaulyje!