Punktų sąrašas

Pagal žodžio kilmę presbiteris, arba kunigas, reiškia „vyresnis“. Jei vyresnis amžius savaime vertas pagarbos, pagalvok, kaip dar labiau turėtum gerbti Kunigystę.

Koks neišsiauklėjimas – ir pagarbos stoka – juoktis ir šaipytis iš Kunigo, kad ir koks jis būtų, bet kokia dingstimi!

Pabrėžiu: šitoks pasijuokimas – pasityčiojimas – iš Kunigo, kad ir kokios būtų, tavo nuomone, švelninančios aplinkybės, visuomet yra storžieviška, nepadoru.

Kaip turime gerbti kunigystės luomo skaistybę! Tai jo turtas. Joks tironas niekad negalės išveržti iš Bažnyčios šios karūnos.

Žiūrėk man, nestatyk Kunigo į keblią padėtį, kur jis galėtų netekti orumo. Tai dorybė, kurią jam būtina turėti. Štai kaip jos prašė jaunas dvasininkas, mūsų draugas: „Viešpatie, duoki man... aštuoniasdešimt metų orumo!“ Melsk to paties visai kunigijai ir būsi padaręs gerą darbą.

Tau suskaudo – lyg smeigtų durklu į širdį, – kai išgirdai žmones kalbant, jog blogai kalbėjai apie anuos kunigus. O aš džiaugiuosi tavo skausmu: dabar tikrai esu įsitikinęs, jog tu teisingam kely!

Mylėti Dievą, o negerbti Kunigo... Tai neįmanoma.

Kaip gerieji Nojaus sūnūs, uždenk meilės apsiaustu trūkumus, kuriuos pamatai pažvelgęs į savo tėvą – Kunigą.

Po kunigo ir konsekruotų mergelių maldų mieliausios Dievui yra vaikų ir ligonių maldos.

Esi įpareigotas siekti šventumo. Taip, ir tu taip pat. Nejau manai, jog tai vien kunigų ir vienuolių rūpestis?

Visiems be išimties Jėzus sakė: „Būkite tobuli, kaip mano dangiškasis Tėvas yra tobulas“.

Niekada nekalbėk blogai apie savo brolį, nors turėtum aibę priežasčių. Pirmiausia eik prie Tabernakulio, paskui eik pas kunigą, savo dvasios tėvą, ir palengvink savo širdgėlą išsipasakodamas ir jam. Daugiau niekam.

Jei nejauti didžios pagarbos kunigų ir vienuolių luomui, tu tikriausiai nemyli Dievo Bažnyčios.