Punktų sąrašas

Šventumo planas, kurio Viešpats iš mūsų prašo, yra paremtas trimis dalykais: šventu nenuolaidumu, šventa prievarta ir šventa begėdyste.

Vienas dalykas yra šventa begėdystė, ir visai kitas – pasaulietiškas įžūlumas.

Šventa begėdystė yra „kūdikio gyvenimo“ bruožas. Kūdikis dėl nieko nesirūpina. Jo silpnybės, natūralios silpnybės pasireiškia paprastai, nors ir visas pasaulis į jį stebeilytųsi.

Ta begėdystė dvasios gyvenime verčia daryti tokias išvadas: gyrimas, panieka; išaukštinimas, pasityčiojimas; garbė, negarbė; sveikata, ligotumas; turtas, neturtas; grožis, bjaurumas... Na, gerai, bet argi tai svarbu?

Juokis iš savo juokingumo. Nepaisyk, ką žmonės sako. Matyk ir jausk Dievą savyje ir aplink save. Taip įgysi „šventos begėdystės“, kurios tau reikia, – koks paradoksas, – kad galėtum gyventi jautraus krikščionio gyvenimą.

Jei turi šventos begėdystės, kas tau rūpi, ką kiti sakė ar ką pasakys?

Įsisąmonink, kad niekada nebūna juokingas tas, kuris stengiasi daryti tai, kas geriausia.

Nuolaidus... padorus žmogus vėl pasmerktų Jėzų mirčiai.

Nuolaidumas yra tikras ženklas, kad neturima tiesos. Žmogus, nuolaidžiaujantis idealo, garbės ar Tikėjimo dalykuose, yra žmogus be idealo, be garbės ir be Tikėjimo.

Anas kovos užgrūdintas Dievo žmogus svarstė taip: Aš nenusileidžiu? Žinoma! Nes esu įsitikinęs, kad mano idealai teisingi. Kita vertus, jūs labai nuolaidus. Ar sutiksit, kad du ir du yra trys su puse? Ne? Net dėl draugystės nenusileisit dėl tokios smulkmenos?

Vadinasi, pirmąsyk įsitikinot turįs tiesą... ir perėjot į mano pusę!

Šventas nenuolaidumas nėra nesusivaldymas.

Nenuolaidžiauk tikėjimo ir doros dalykuose. Bet būk švelnaus būdo: galingas plieno kūjis su minkštu apvalkalu.

Nenuolaidžiauk, bet neužsispirk.

Nenuolaidumas nėra vien tik nenuolaidumas: tai „šventas nenuolaidumas“.

Nepamirškim, kad yra ir „šventa prievarta“.