Punktų sąrašas

Jei jie buvo tavo silpnybių ir menkystės liudininkai, kodėl negalėtų būti ir tavo atgailos liudininkai?

Žinok, kad prieš mokydamas turi veikti. Coepit facere et docere – pradėjo veikti ir mokyti, – sako Šventasis Raštas apie Jėzų Kristų.

Pirmiausia – veikti. Kad tu ir aš išmoktume.

Jei nesi piktas, bet toks atrodai, tai esi kvailas. Ir šis kvailumas – papiktinimo akmuo – yra blogiau už piktumą.

Kai profesiniu požiūriu nekaip vertinami žmonės kunkuliuoja, „pirmaudami“ viešoje religinio pobūdžio veikloje, tikriausiai pajusi norą pašnabždėti jiems į ausį: „Prašom, malonėkite būti truputį mažesni katalikai!“

Jei turi valdišką tarnybą, tai turi ir jai priderančių teisių, taip pat ir pareigų.

Tu nutolsti nuo savo, kaip apaštalo, kelio, jei norėdamas padaryti – ar tuo teisindamasis – gerą darbą, apleidi tarnybos pareigas. Nes tuo būdu prarasi profesinį prestižą, kuris kaip tik yra tavo „žmonių žvejo kabliukas“.

„Kokią didelę įtaką daro aplinka!“ – sakei man. Ir turėjau patvirtinti: be abejonės. Todėl jūsų formavimasis turi būti toks, kad natūraliai nešiotumėtės savąją aplinką, šitaip duodami „savo toną“ visuomenei, kurioje gyvenate.

O tada, jei supranti šią dvasią, esu tikras, ištarsi man su pirmųjų Kristaus mokinių nuostaba, kai pasirodė pirmieji jų rankomis Kristaus vardu daromi stebuklai: „Kokią didelę įtaką mes darom aplinkai!“

„Bet ar supagonėjusioje ar pagoniškoje aplinkoje mano paprastumas neatrodys dirbtinis, šiai aplinkai susidūrus su mano gyvenimu?“ – klausi manęs.

Atsakau tau: žinoma, tavo ir jų gyvenimas atsitrenks vienas į kitą; šis kontrastas, kadangi darbais patvirtini savo tikėjimą, yra kaip tik tas natūralumas, kurio iš tavęs prašau.

Viešpatie, padaryk mus bepročiais ta užkrečiama beprotybe, kuri daugelį patrauktų į Tavo apaštalavimą.

Nonne cor nostrum ardens erat in nobis, dum loqueretur in via? Argi mūsų širdys nebuvo užsidegusios, kai Jis kelyje mums kalbėjo?

Jei esi apaštalas, šie mokinių iš Emauso žodžiai turėtų savaime ištrūkti iš tavo profesijos draugų lūpų sutikus tave gyvenimo kelyje.

Pasistenk taip gyventi, kad mokėtum savo noru atsisakyti patogumų ir gerovės, kurie tau nepatiktų kito Dievo žmogaus gyvenime.

Žinok, kad esi kviečių grūdas, apie kurį kalba Evangelija. Jei nekrenti į žemę ir neapmiršti, nebus vaisių.

Žiūrėk, kad bendraujantys su tavim neturėtų dingsties sušukti taip, kaip ne be pagrindo šaukė vienas asmuo: „Man tų teisuolių jau iki čia...“ Ir parodė ranka viršugalvį.