Punktų sąrašas

Atsikratyk provincializmo dvasios. Taurink savo širdį, kol ji taps visuotinė, „katalikiška“. Neplasnok it naminė višta, kada gali lyg erelis kilti į aukštybes.

Misionierius. Svajoji būti misionierium. Užsidegei kaip Ksaveras ir nori užkariauti imperiją Kristui. Japoniją, Kiniją, Indiją, Rusiją, santūrias Šiaurės Europos tautas ar Ameriką, Afriką, Australiją?

Kurstyk šią savo širdies ugnį, šitą alkį sieloms laimėti. Tačiau neužmiršk man, kad didesniu misionierium būsi „paklusdamas“. Geografiškai toli nuo anų apaštalavimo laukų dirbi sykiu „čia“ ir „ten“: ar nejauti – nelyginant Ksaveras! – rankos nuovargio po daugybės krikštų?

Būti kataliku – tai mylėti Tėvynę, šia meile niekam nenusileidžiant. Ir sykiu laikyti savais kilnius visų tautų siekius. Kaip dažnai Prancūzijos šlovė yra ir mano šlovė! Ir lygiai taip daugybė dalykų, kurie kelia pasididžiavimą vokiečiams, italams, anglams, amerikiečiams, azijiečiams ir afrikiečiams, yra ir mano pasididžiavimo šaltinis!

– Katalikas: didelė širdis, atvira dvasia!

Juo apaštalas yra arčiau Dievo, juo labiau jaučiasi esąs visuotinis: širdis plečiasi, kad visus ir visa apimtų jos troškimas padėti pasaulį prie Jėzaus kojų.

Puikiai suprantu, kad labai myli savo Tėvynę ir artimuosius ir vis dėlto, nepaisant tų saitų, nekantriai lauki akimirkos, kada galėsi leistis tolimon kelionėn per žemynus ir jūras, nes tau neduoda ramybės pjūties troškimas.

Tu teisus. „Nuo viršūnės, – rašai man, – visur, kiek tik akys užmato, – daugelio kilometrų spinduliu – nematyti nė vienos lygumos: už kiekvieno kalno – kitas. Kai kur, rodos, kraštovaizdis susilygina, tačiau miglai išsisklaidžius atsidengia lig tol paslėptas kalnynas“.

Toks yra ir turi būti tavo apaštalavimo horizontas: reikia apkeliauti pasaulį. Tačiau nėra jums nutiestų kelių... Juos patys išminsit per kalnus, išmušit juos savo žingsniais.

Nustebai, kad pagyriau, jog nėra „vienodumo“ šiame tavo apaštalavimo darbe. Ir tau sakiau:

Vienybė ir įvairovė. – Turite būti tokie skirtingi, kokie nepanašūs vienas į kitą yra dangaus šventieji, kurių kiekvienas turi savo asmeniškas išskirtines savybes. – Ir sykiu taip atitinkantys vienas kitą kaip šventieji, kurie nebūtų šventieji, jei kiekvienas jų nebūtų susitapatinęs su Kristumi.

Nesudarykite savo darbe „būrelių“. Tai būtų apaštalavimo žygių susmulkinimas: nes jeigu toks „būrelis“ pagaliau imtų vadovauti pasauliniam užmojui..., kaip greitai pasaulinis užmojis pasibaigtų būreliu!

Nepaguodžiamas man sakei: yra daug kelių! – Turi jų būti daug, kad šioje nuostabioje įvairovėje kiekviena siela galėtų rasti savąjį.

Painiava? – Išsirink kartą visam laikui: ir painumas virs saugumu.

Džiaukis, jei matai, kad kiti darbuojasi geruose apaštalavimo žygiuose. Ir prašyk jiems gausios Dievo malonės ir kad jie atsilieptų į tą malonę.

O tu ženk savuoju keliu: įtikink save, jog kito neturi.

Tu nuklysti nuo kelio, jei tau skaudu, kad kiti dirba Kristui, nekreipdami dėmesio į tavo triūsą. Prisimink šią ištrauką iš šventojo Morkaus: „Mokytojau, mes matėme vieną tokį, kuris nevaikščioja su mumis, bet tavo vardu išvarinėja demonus. Mes jam draudėme, nes jis nepanoro eiti su mumis“. Jėzus atsakė: „Nedrauskite jam! Nėra tokio, kuris mano vardu darytų stebuklus ir galėtų čia pat blogai apie mane kalbėti. Kas ne prieš mus, tas už mus!“