Punktų sąrašas

Štai raktas atrakinti vartams ir įeiti į Dangaus Karalystę: qui facit voluntatem Patris mei qui in coelis est, ipse intrabit in regnum coelorum – kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią..., tas įeis!

Nuo to, ar tu ir aš elgsimės taip, kaip nori Dievas, – neužmiršk šito, – priklauso daugybė didžių dalykų.

Mes esame akmenys, tašyto granito gabalai, kurie juda, jaučia, turi visiškai laisvą valią.

Pats Dievas yra akmenkalys, kuris gludina mūsų kampus, mus taisydamas, mus keisdamas pagal savo norą, kūjo ir kalto smūgiais. Nemėginkime pasišalinti, išsisukinėti nuo Jo valios, nes jokiu būdu negalime išvengti smūgių. Nepalyginti daugiau ir be naudos kentėsime ir, užuot tapę nugludintu ir statybai tinkamu akmeniu, liksime beforme krūva žvyro, kurį žmonės tryps su panieka.

Nusilenkti?.. Sutikti?.. Norėti Dievo Valios!

Nuoširdus nusilenkimas Dievo Valiai būtinai neša džiaugsmą ir ramybę: Kryžiaus laimę. Tada pasirodo, kad Kristaus jungas švelnus, o Jo našta nėra sunki.

Ramybė, ramybė! – sakai man. Ramybė yra... geros valios žmonėms.

Štai mintis, kuri veda į ramybę ir kurią Šventoji Dvasia suteikia trokštantiems Dievo valios: Dominus regit me, et nihil mihi deerit –mane Viešpats gano, ir man nieko nestigs.

Kas gali kelti nerimą sielai, kuri nuoširdžiai kartoja šiuos žodžius?

Laisvas žmogau, pasiduok į savanorišką nelaisvę, kad Jėzui netektų apie tave sakyti, kaip, kalbama, Jis yra sakęs apie kitus šventajai Teresei: „Terese, aš norėjau... Bet žmonės nepanorėjo“.

Susitapatinimas su Dievo Valia: ar to nori, Viešpatie?.. Tada ir aš to noriu!

Neabejok: leisk iš širdies į lūpas išsiveržti fiat – tebūnie!.. – kuris būtų aukos apvainikavimas.

Juo apaštalas yra arčiau Dievo, juo labiau jaučiasi esąs visuotinis: širdis plečiasi, kad visus ir visa apimtų jos troškimas padėti pasaulį prie Jėzaus kojų.

Labiau trokštu Tavo Valios, mano Dieve, negu jos nevykdant – jei tik būtų įmanoma tokia nesąmonė – paties rojaus.