Punktų sąrašas
In te, Domine, speravi: tavim, Viešpatie, pasitikėjau. Dariau, ką galėjau kaip žmogus. Be to, meldžiausi ir nešiau savo kryžių. Ir ne veltui vyliausi, ir nenusivilsiu per amžius: non confundar in aeternum!
Rašiau tau ir sakiau: „Aš remiuosi tavimi: matysi, ką galime nuveikti...“ Juk nieko kito mums neliko, kaip tik atsiremti į Kitą!
Niekada neprarask vilties. Lozorius buvo miręs ir pradėjęs pūti: iam foetet, quatriduanus est enim – jau dvokia, juk keturios dienos, kaip jis palaidotas, – sako Morta Jėzui.
Jei girdi Dievo balsą ir jo klausai – Lazare, verti foras! – Lozoriau, išeik! – sugrįši į Gyvenimą.
Jei visas tavo dvasinis pastatas svyruoja, jei viskas tartum pakimba ore... atsiremk į sūnišką pasitikėjimą Jėzumi ir Marija. Tai tvirtas ir patikimas akmuo, ant kurio nuo pat pradžių turėjai statyti.
Šįsyk išbandymas ilgas. Galbūt – ir tikriausiai – iki šiol ištvėrei jį ne taip kaip reikia, nes dar ieškojai žmonių paguodos. Ir Dievas, tavo Tėvas, ją su šaknimis išrovė, kad neturėtum kitos atramos, o tik Jį.
O, mano Dieve: kasdien esu vis mažiau pasitikintis savimi, o vis labiau – Tavimi.
Visuomet pasitikėk Dievu. Jis nepralaimi kovų.
Dokumentas atspausdintas https://escriva.org/lt/book-subject/camino/72574/ (2025-10-28)