Punktų sąrašas

Ribotą ir apgailėtiną laimę savanaudžio, kuris slepiasi savo kiaute, užsisklendžia dramblio kaulo bokšte... šiame pasaulyje nėra sunku pasiekti. Tik kokia ta savanaudžio laimė nepatvari!

Ar dėl šios dangaus karikatūros nori prarasti nesibaigiantį Šlovės Džiaugsmą?

Liūdi, esi prislėgtas. Manęs tai nestebina: tai dulkių debesis, tavo nupuolimo sukeltas. Bet gana! Argi malonės dvelksmas toli nenupūtė šio debesies?

Be to, tavo liūdesys, jei jo neatmeti, – lengvai gali virsti puikybės apsiaustu. Nejaugi iš tikro manei esąs tobulas ir nenuodėmingas?

Nauji šviesuliai! Kaip džiaugiesi, kad Viešpats tau leido vėl „atrasti Ameriką“!

Išnaudok progą: pats laikas giedoti padėkos himną. Taip pat laikas išvalyti sielos kampučių dulkes, atsikratyti tam tikros rutinos, veikti labiau antgamtišku būdu, saugotis papiktinti artimą…

Trumpai tariant, tegu tavo dėkingumas pasireiškia kokiu nors konkrečiu pasiryžimu.

Niekas nedžiugina? Galvok: tarp Dievo ir manęs yra kliūtis. Beveik visuomet atspėsi.

Prašai manęs patarimo, kaip išsigydyti nuo liūdesio. Štai gautas iš gerų rankų – apaštalo Jokūbo receptas:

Tristatur aliquis vestrum? Esi liūdnas, mano sūnau? Oret! Melskis! – Išbandyk ir pamatysi.

Nebūk liūdnas. Žvelk į viską... „mūsiškiau“, krikščioniškiau.

Noriu, kad visuomet būtum smagus, nes džiaugsmas yra neatskiriama tavo kelio sudedamoji dalis.

Melsk tokio pat antgamtinio džiaugsmo visiems.

Laetetur cor quaerentium Dominum – tesilinksmina širdys tų, kurie ieško Viešpaties.

Štai šviesa, kurioje tu gali ištirti savo liūdesio priežastis.

Kada tave spaudžia tavo menkystės, nesisielok. Girkis savo negaliomis kaip šventasis Paulius, nes vaikai gali mėgdžioti suaugusius be baimės apsijuokti.