Punktų sąrašas

Valia. Tai itin svarbi savybė. Neniekink mažų dalykų, nes nuolat pratindamasis jų atsisakyti ir nusižeminti nedideliuose reikaluose, kurie anaiptol nėra menkniekiai ar niekai, Dievo malone sustiprinsi ir užgrūdinsi valią, ir taip pirmiausia tapsi savęs viešpačiu, o tada vedliu, vadovu, vyriausiuoju vadu: kad išreikalautum, paragintum, patrauktum savo pavyzdžiu ir žodžiu.

Nori, kad pasakyčiau visa, ką galvoju apie „tavo kelią“? Taigi štai: jei atsiliepi Jo kviečiamas, dirbsi Kristui kaip vienas iš geriausiųjų; jei daraisi maldos žmogumi, turėsi tą atsiliepimą, apie kurį minėjau, ir, alkdamas aukotis, ieškosi sunkiausių užduočių…

Ir būsi laimingas čia, ir labai laimingas paskui – Gyvenime.

Vyk šalin tą neviltį, kurią tau sukelia savo menkystės suvokimas. Tiesa: ekonominiu požiūriu esi nulis, socialiniu – taip pat nulis, dar vienas – dorybėmis, ir dar vienas – talentais…

Tačiau šitų nulių kairėje yra Kristus... Ir koks didžiulis išeina skaičius!

Širdies tiesumas ir gera valia: tos dvi savybės ir žvilgsnis, nukreiptas į tai, ko nori Dievas, padės išsipildyti tavo Meilės svajonėms ir pasotins tavo sielų alkį.

Niekados nenusimink, jei esi apaštalas.

Nėra prieštaravimo, kurio negalėtum įveikti.

Kodėl esi liūdnas?

Pakopos: nusilenkti Dievo Valiai, sutikti su Dievo Valia, norėti Dievo Valios, mylėti Dievo Valią.

Norėjai į savo apaštalavimą įtraukti aną mokytą žmogų, tą kitą įtakingąjį, aną kupiną apdairumo ir dorybių.

Melskis, aukok aukas ir veik juos savo pavyzdžiu ir savo žodžiu. – Neateina! – Neprarask dvasios ramybės: vadinasi, jų nereikia.

Ar manai, kad nebuvo mokytų, įtakingų, protingų ir dorybingų Petro amžininkų, kurie būtų galėję apaštalauti, ne tik pirmieji dvylika?

Rašai man: „Toks didelis noras, kurį visi turime, kad „tai“ sektųsi ir plėstųsi, regis, ima virsti nekantrumu. Kada gi sprogs, kada pratrūks..., kada pamatysime pasaulį esant mūsų?“

Ir priduri: „Noras neliks bevertis, jei jį išliesime Viešpačiui „priversti“, prie Jo pristodami: tada būsime šauniai panaudoję laiką“.