Punktų sąrašas

Kaip tu nuoširdžiai kvatojai, kada patariau jaunystės metus paskirti šventojo Rapolo globai, „kad nuvestų tave, kaip jaunąjį Tobijų, į šventą šeimos gyvenimą drauge su gera, gražia ir turtinga mergina“, – sakiau tau juokais.

O netrukus kaip susimąstei, kai dar patariau atsiduoti ir jaunuolio apaštalo šventojo Jono globai: jeigu kartais Viešpats iš tavęs paprašytų daugiau.

Prisipažįsti esąs silpnas. Toks ir esi. Bet vis tiek – ne, kaip tik todėl – Dievas pasirinko tave. Jis visuomet naudoja neproporcingus įrankius: kad būtų matyti, jog tai Jo „darbas“.

O tavęs prašo tik klusnumo.

Buk įrankis: aukso ar plieno, platinos ar geležies, didelis ar mažas, preciziškas ar grubus. Visi yra naudingi: kiekvienas turi savo paskirtį. Kas drįstų pasakyti, kad staliaus pjūklas ne toks naudingas kaip chirurgo skalpelis?

Tavo pareiga būti įrankiu.

Gerai, o ką? Nesuprantu, kaip gali trauktis nuo šito darbo už sielas – nebent iš paslėptos puikybės: laikai save tobulu – dėl to, kad Dievo ugnis, kuri tave patraukė, be šviesos ir šilumos, įkvėpusių tavo entuziazmą, kartais pradeda rūkti, nes įrankis silpnas.

Darbo yra. Įrankiai neturi rūdyti. Yra ir taisyklių, kaip išvengti pelėsių ir rūdžių. Tereikia jų laikytis.

Nonne hic fabri filius? Nonne hic est faber, filius Mariae? – Argi Jis ne dailidės sūnus? Argi jis ne dailidė, ne Marijos sūnus?

Tai, ką sakė apie Jėzų, gali būti pasakyta ir apie tave, truputį su nuostaba, lygiai ir su pašaipa, kai pagaliau ryšiesi vykdyti Dievo Valią, būti įrankis: „Bet ar šitas nėra tasai?..“

Tylėk. Tegu tavo darbai patvirtina tavo misiją.

Dabar, kada Jam atsidavei, prašyk Jį naujo gyvenimo, naujo „antspaudo“ – tavo, kaip Dievo žmogaus, misijos autentiškumui patvirtinti.