Punktų sąrašas

Tegul nebūna tavo gyvenimas bevaisis. Būk naudingas. Nusikratyk snaudulio. Spinduliuok savo tikėjimo ir meilės šviesa. Savo apaštališku gyvenimu nuvalyk lipnius ir purvinus pėdsakus, kuriuos paliko netyri neapykantos sėjėjai. Ir visus žemės kelius uždek Kristaus ugnimi, kurią nešioji savo širdyje.

Jei gelbėdami žemiškąjį gyvenimą visų pritarimu griebiamės jėgos, kad sutrukdytume žmogui nusižudyti, argi negalime panaudoti tos pačios prievartos – „šventos prievartos“, kad išgelbėtume Gyvenimą (iš didžiosios raidės) daugelio, kurie užsispyrę idiotiškai žudo savo sielą?

Taigi esi... niekas. O kiti padarė – ir tebedaro – nuostabių dalykų organizuodami, panaudodami spaudą, propagandą. Ir jie turi visas reikiamas priemones, o tu kol kas neturi jokių? – Gerai, tada prisimink Ignotą.

Nemokša tarp daktarų Alkalos mieste. Vargeta, skurdžius tarp Paryžiaus studentų. Persekiojamas, šmeižiamas…

Štai toks yra kelias: mylėk, tikėk ir... kentėk: tavo Meilė, tavo Tikėjimas ir tavo Kryžius yra patikimos priemonės, leidžiančios paversti darbais ir amžinai išsaugoti apaštalavimo įkarštį, kuris dega tavo širdyje.

Tau viskas vis tiek? – Nesistenk savęs apgaudinėti. Dabar pat, jei tavęs klausčiau apie asmenis ir darbus, į kuriuos dėl Dievo įdėjai savo sielą, atsakytum su užsidegimu, domėdamasis kaip tas, kuris kalba apie jam artimus dalykus.

Tau nėra viskas vis tiek: tiesiog tu nesi nenuilstantis..., ir tau reikia skirti laiko sau: laiko, kuris pasitarnaus ir tavo darbams, nes, šiaip ar taip, tu esi įrankis.

Ar nesinori jums sušukti jaunimui, kuris bruzda aplink jus: „Bepročiai! Palikite tuos žemiškus dalykus, kurie sumenkina širdį... ir dažnu sykiu ją daro niekingą..., palikite tai ir eikite su mumis paskui Meilę“?

Tau trūksta „virpulio“. Tai priežastis, dėl kurios nedaugelį paskui save tepatrauki. Atrodo, lyg nebūtum gerai įsitikinęs tuo, ką laimi, palikdamas dėl Kristaus šiuos žemės dalykus.

Palygink: šimtas už vieną ir amžinasis gyvenimas! Ar tau atrodo menki mainai?

Prozelitizmas – aiškus tikro stropumo ženklas.

Menka tavoji meilė, jei nejauti užsidegimo gelbėti visas sielas. – Skurdi tavoji meilė, jei netrokšti savo beprotybe užkrėsti kitus apaštalus.

Dar tebeskamba pasauly anas dieviškas šauksmas: „Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies ir taip norėčiau, kad ji jau liepsnotų!“ – O tu matai: vos ne viskas yra užgesę…

Ar neįsidrąsinsi plėsti gaisrą?

Puikiai suprantu, kad labai myli savo Tėvynę ir artimuosius ir vis dėlto, nepaisant tų saitų, nekantriai lauki akimirkos, kada galėsi leistis tolimon kelionėn per žemynus ir jūras, nes tau neduoda ramybės pjūties troškimas.

Stato puikius pastatus?.. Mūrija ištaigingus rūmus?.. Tegu stato... Tegu mūrija…

Sielas! Atgaivinti sielas... gyvensiančias tuose pastatuose... ir tuose rūmuose!..

Kokie gražūs namai mums ruošiami!

Uolumas yra apaštalo dieviškas pamišimas, kurio tau linkiu, ir turi tokius požymius: alkį bendrauti su Mokytoju; nuolatinį rūpinimąsi sielomis; atkaklumą, kurio niekas neįstengia palaužti.