Punktų sąrašas

Santuoka tinka paprastiems kareiviams, bet ne Kristaus generaliniam štabui. Panašiai kaip valgis būtinas kiekvienam individui, palikuonių gimdymas būtinas tik rūšiai, o pavieniai individai gali ir be to.

Troškti vaikų? Paaukoję kūno egoizmą, po savęs paliksime vaikų, daug vaikų... ir neišdildomą šviesos pėdsaką.

Su kokiu įkarščiu žmonės rūpinasi savo žemiškais reikalais! Garbės troškimas, turtų siekimas, geidulingumo rūpesčiai. Vyrai ir moterys, turtingi ir vargšai, seni, subrendę ir jauni, net vaikai – visi panašiai.

Kai tu ir aš su tokiu pat įkarščiu rūpinsimės sielos reikalais, mūsų tikėjimas bus veiklus ir gyvas, ir nebus kliūčių, kurių savo apaštalavimo žygiuose neįveiktume.

Visuomeniniai įvykiai pastūmėjo tave savo noru užsisklęsti, o tai pagal sąlygas net blogiau nei būti uždarytam į kalėjimą. Patyrei savo asmenybės užtemimą.

Nerandi veiklos lauko: iš visų pusių egoizmas, smalsumas, nesusipratimai, šnabždai. Na, ir kas? Ar pamiršai, jog turi laisvą valią ir „vaiko“ galią? Jei nėra lapų ir žiedų (išorinės veiklos), tai nereiškia, jog neįmanomas šaknų dauginimasis ir aktyvumas (vidinis gyvenimas).

Dirbk: kita linkme pakryps reikalai ir tu duosi daugiau vaisių nei anksčiau, ir skanesnių.

Ar negirdėjai iš Mokytojo lūpų palyginimo apie vynmedį ir atžalas? Pasiguosk: Jis iš tavęs reikalauja, nes esi vaisinga atžala. Ir apkarpo tave, ut fructum plus afferas – kad daugiau duotum vaisių.

Žinoma! Skauda, kai pjauna ir geni. Užtat vėliau kokie prisirpę vaisiai, kokia darbų branda!

Išėjo sėjėjas sėti... Berk plačiu mostu, apaštalo siela. Malonės vėjas nuneš tavo sėklą, jei vaga, kur sėkla krito, yra neverta... Sėk ir neabejok: sėkla sudygs ir duos vaisių.

„Gera žinia: dar vienas beprotis!“ – Pakilus ir džiaugsmingas „žvejo“ laiškas.

Tegu Dievas pripildo tavo tinklus!

Šuoliuoti, šuoliuoti!.. Veikti, veikti!.. Karštligė, judėjimo beprotystė... Nuostabūs žemiški statiniai…

Dvasiniu požiūriu tai – lentelės nuo dėžių, pigus perkelis, perdažytas kartonas... šuoliuoti! veikti! – Ir daugybė bėgiojančių žmonių: pirmyn, atgal.

Taip yra todėl, kad jie dirba atsižvelgdami vien į tai, kas yra šiuo metu: „būna“ nuolat „dabartyje“. – Tu... turi regėti dalykus amžinybės akimis, „apimdamas dabartyje“ pabaigą ir praeitį.

Tyluma. Ramybė. Intensyvus vidinis tavo gyvenimas. Be šuoliavimo, be blaškymosi beprotybės, likdamas toje vietoje, kuri tau gyvenime skirta, tapsi tarsi galingas dvasinės energijos generatorius – kokiai daugybei duosi šviesos ir energijos!., pats neprarasdamas savojo gyvybingumo ir šviesos.

Tą dieną, kada gerai „jausi“ savo apaštalavimą, jis tau bus šarvai, atlaikantys visus tavųjų žemės ir pragaro priešų užpuolimus.

Pasistenk taip gyventi, kad mokėtum savo noru atsisakyti patogumų ir gerovės, kurie tau nepatiktų kito Dievo žmogaus gyvenime.

Žinok, kad esi kviečių grūdas, apie kurį kalba Evangelija. Jei nekrenti į žemę ir neapmiršti, nebus vaisių.