Punktų sąrašas

Jei nebendrauji su Kristumi maldoje ir Duonoje, kaip tu padarysi Jį žinomą kitiems?

Plagijuodamas vieno užsienio autoriaus žodžius, pasakysiu tau, jog tavo, kaip apaštalo, gyvenimas vertas tiek, kiek verta tavo malda.

Jei nesi maldos žmogus, netikiu tavo ketinimų nuoširdumu, kai sakai, kad darbuojiesi dėl Kristaus.

Šiuolaikiniam apaštalui valanda mokymosi prilygsta valandai maldos.

Bet kaipgi įgysiu „mūsų išsiauklėjimą“ ir išlaikysiu „mūsų dvasią?“ – Laikydamasis konkrečių pamaldumo praktikų, tavo vadovo duotų, aiškintų, kol jas pamilai: vykdyk jas ir tapsi apaštalu.

Tegu tavo Meilės ugnis nebūna tuščia ugnies regimybė – iliuzija apgaulingos ugnies, kuri nei uždega ką palytėjusi, nei šildo.

Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Rogate ergo! Melskite tad pjūties Šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį.

Malda yra veiksmingiausias prozelitizmo įrankis.

Vadai!.. Stiprink savo valią, kad Dievas tave padarytų vadu.

Ar nepastebi, kaip elgiasi prakeiktos slaptosios draugijos? Niekad jos nepalenkė savo pusėn masių. Savo irštvose išugdo keletą žmonių – demonų, kurie sužadina ir sukelia minias, sumaišydami joms protą, kad priverstų sekti paskui save į visų riaušių bedugnę... į pragarą. Jos neša prakeiktą sėklą.

Tu, jeigu panorėsi..., neši Dievo žodį, tūkstantįkart palaimintą, kuris negali neišsipildyti. Jei esi kilniaširdis..., jei atsidėkoji savęs pašventinimu, laimėsi jį kitiems: Kristaus karaliavimas bus omnes cum Petro ad Iesum per Mariam (visi su Petru prie Jėzaus per Mariją).

Kokie pokalbiai! Kokia vulgarybė ir kokia... šlykštybė! Ir turi su jais bendrauti įstaigoje, universitete, operacinėje... pasaulyje.

Jei mandagiai prašai, kad nutiltų, šaiposi iš tavęs. Jei nutaisai rūškaną veidą, dar labiau užsispiria. Jei eini sau, kalba toliau.

Išeitis tokia: pirmiausia pavesti juos Dievo globai ir Jam atsiteisti; paskui... drąsiai stoti akis į akį ir griebtis „aštrių žodžių apaštalavimo“. – Kai tave pamatysiu, repertuarą pasakysiu tau į ausį.

Būti mažam: didžioji drąsa yra vaikų bruožas. Kas prašo... mėnulio? – Kas nepaiso pavojų, kad tik pasiektų, ko nori?

„Įdiekite“ „tokiam“ vaikui daug Dievo malonės, norą vykdyti Jo Valią, daug meilės Jėzui, visą žmogiškąjį pažinimą, kiek tik jo gabumai leidžia priimti... ir turėsite pavaizduotą šiuolaikinių apaštalų būdą, tokį, kokio neabejotinai nori Dievas.

Rašai man: „Toks didelis noras, kurį visi turime, kad „tai“ sektųsi ir plėstųsi, regis, ima virsti nekantrumu. Kada gi sprogs, kada pratrūks..., kada pamatysime pasaulį esant mūsų?“

Ir priduri: „Noras neliks bevertis, jei jį išliesime Viešpačiui „priversti“, prie Jo pristodami: tada būsime šauniai panaudoję laiką“.

Tuščia tau plėšytis daugelyje išorinių darbų, jei tau trūksta Meilės. Tai tas pats kaip adata be siūlo. Kaip būtų gaila, jei galiausiai pasirodytų, jog vykdei „savo“, o ne Jo apaštalavimą!