Punktų sąrašas

Nesirūpink, jei kas šneka, kad turi daug luomo dvasios. Ko jie nori? Trapaus įrankio, kuris subyrėtų paimtas į rankas?

Prisipažįsti esąs silpnas. Toks ir esi. Bet vis tiek – ne, kaip tik todėl – Dievas pasirinko tave. Jis visuomet naudoja neproporcingus įrankius: kad būtų matyti, jog tai Jo „darbas“.

O tavęs prašo tik klusnumo.

Kam palieki tas kertes savo širdy? Kol neatsiduodi visas, veltui stengiesi atvesti pas Jį kitus. Koks pasigailėtinas esi įrankis.

Buk įrankis: aukso ar plieno, platinos ar geležies, didelis ar mažas, preciziškas ar grubus. Visi yra naudingi: kiekvienas turi savo paskirtį. Kas drįstų pasakyti, kad staliaus pjūklas ne toks naudingas kaip chirurgo skalpelis?

Tavo pareiga būti įrankiu.

Gerai, o ką? Nesuprantu, kaip gali trauktis nuo šito darbo už sielas – nebent iš paslėptos puikybės: laikai save tobulu – dėl to, kad Dievo ugnis, kuri tave patraukė, be šviesos ir šilumos, įkvėpusių tavo entuziazmą, kartais pradeda rūkti, nes įrankis silpnas.

Darbo yra. Įrankiai neturi rūdyti. Yra ir taisyklių, kaip išvengti pelėsių ir rūdžių. Tereikia jų laikytis.

Pakluskite taip, kaip paklusta meistro rankoms instrumentas – jis nestabteli pasvarstyti, kodėl daro taip ar anaip, – būdami tikri, kad niekad nebus liepta jums to, kas nebūtų gera ir netarnautų visai Dievo šlovei.

Tau viskas vis tiek? – Nesistenk savęs apgaudinėti. Dabar pat, jei tavęs klausčiau apie asmenis ir darbus, į kuriuos dėl Dievo įdėjai savo sielą, atsakytum su užsidegimu, domėdamasis kaip tas, kuris kalba apie jam artimus dalykus.

Tau nėra viskas vis tiek: tiesiog tu nesi nenuilstantis..., ir tau reikia skirti laiko sau: laiko, kuris pasitarnaus ir tavo darbams, nes, šiaip ar taip, tu esi įrankis.

Man sakė, kad turi sugebėjimą, „kabliuką“ patraukti sieloms į savo kelią.

Padėkok Dievui už šią dovaną: šaunu būti įrankiu kitiems įrankiams surasti!