Punktų sąrašas

Be švento tyrumo neįmanomas atkaklus ir ištvermingas apaštalavimas.

Su ta pernelyg savim pasitikinčioje laikysena daraisi nuobodus ir antipatiškas, daraisi juokingas, ir blogiausia, kad ne toks veiksmingas darosi tavo apaštalavimas.

Neužmiršk, kad net vidutinybės gali nusidėti įsivaizduodamos save visažinėmis.

Kai profesiniu požiūriu nekaip vertinami žmonės kunkuliuoja, „pirmaudami“ viešoje religinio pobūdžio veikloje, tikriausiai pajusi norą pašnabždėti jiems į ausį: „Prašom, malonėkite būti truputį mažesni katalikai!“

Apaštalavimo darbuose nebūna mažo neklusnumo.

Per šitą tavo delsimą, pasyvumą, nenorą paklusti – kaip nukenčia apaštalavimas ir kaip tuo džiaugiasi priešas!

Iniciatyva. Turėk jos apaštalaudamas tau suteiktų įgaliojimų ribose.

Jei ji peržengia tas ribas arba jei suabejojai, atsiklausk vyresniojo, niekam kitam neatskleisdamas savo minčių.

Niekad neužmiršk, kad esi tik vykdytojas.

Atsiplėšk nuo pasaulio gėrybių. Mylėk ir laikykis dvasios neturto: pasitenkink tuo, ko pakanka, kad kukliai ir saikingai gyventum.

Kitaip niekad nebūsi apaštalas.

Lengvabūdiškai neatskleisk savo apaštalavimo vidinių dalykų: ar nematai, kad pasaulis pilnas nesugebančių suprasti egoistų?

Nepasakok apie „savo“ apaštalavimo žygius, nebent tai būtų naudinga artimui.

Į apaštalavimą eini paklusti, apiplėšti pats save, o ne primesti savo asmeninės nuomonės.

Paklusti..., saugus kelias. Aklai paklusti savo vyresniajam..., šventumo kelias. Paklusti savo apaštalavime..., vienintelis kelias, – nes bet kokiame Dievo darbe tegali būti toks dvasios nusistatymas: arba paklusti, arba išeiti.