Punktų sąrašas

Priemonės? Jos tokios pat, kaip ir Petro bei Pauliaus, Domininko ir Pranciškaus, Ignoto ir Ksavero: Krucifiksas ir Evangelija.

O gal tau jos atrodo per menkos?

Ryžto! Tu gali! Ar nematei, ką padarė Dievo malonė iš ano Petro, miegaliaus, prieštarautojo ir bailio... ir ano Pauliaus, persekiotojo, nekentėjo ir užsispyrėlio?

Gyvas ir skvarbus tikėjimas. Kaip Petro. Kai turėsi tokį tikėjimą, – sakė Viešpats, – pastumsi į šalis kalnus, kliūtis, žmogaus jėgomis neįveikiamas, kurios priešinasi tavo, kaip apaštalo, žygiams.

Visuotinė, Apaštalinė, Romos Bažnyčia! Noriu, kad ir tu būtum tikrai „Romos“. Ir kad tau vis rūpėtų kaip piligrimui nuvykti Romon videre Petrum – pamatyti Petro.

Gerk iš tyro „Apaštalų darbų“ šaltinio: 12–ame skyriuje Petras, Angelams padedant išsilaisvinęs iš kalėjimo, eina į Morkaus motinos namus. O ten buvusieji nenori tikėti tarnaitės žodžiais, kuri tvirtina, jog prie durų Petras. Angelus ejus est! – tai tikriausiai jo Angelas, – sakė jai.

– Matai, kaip pasitikėdami bendravo su savo Angelais Sargais pirmieji krikščionys.

– O tu?

Kokia klusnumo galia! – Genezareto ežeras nedavė žuvų Petro tinklams. Visa naktis veltui.

Tada paklusniai Petras vėl užmetė tinklus vandenin, ir jie sugavo piscium multitudinem copiosam – didelę daugybę žuvų.

Tikėk manim: šis stebuklas kartojasi kasdien.

Duc in altum – irkis į gilumą! Atmesk pesimizmą, kuris paverčia tave bailiu. Et laxate retia vestra in capturam – ir užmesk tinklą valksmui.

Ar nemanai, kad ir tu gali sakyti kaip Petras: in nomine tuo, laxabo rete – Jėzau, Tavo vardu ieškosiu sielų?

Tai, kas tave stebina, man atrodo normalu: kad Dievas ieškojo tavęs, kai dirbai savo profesinį darbą.

Taip jis ieškojo pirmųjų: Petro, Andriejaus, Jono ir Jokūbo prie tinklų; Mato – sėdinčio prie mokesčių rinkėjų stalo.

O Pauliaus – čia tai bent! – ieškojo besistengiančio sunaikinti krikščionybės sėklą.

Norėjai į savo apaštalavimą įtraukti aną mokytą žmogų, tą kitą įtakingąjį, aną kupiną apdairumo ir dorybių.

Melskis, aukok aukas ir veik juos savo pavyzdžiu ir savo žodžiu. – Neateina! – Neprarask dvasios ramybės: vadinasi, jų nereikia.

Ar manai, kad nebuvo mokytų, įtakingų, protingų ir dorybingų Petro amžininkų, kurie būtų galėję apaštalauti, ne tik pirmieji dvylika?

Vadai!.. Stiprink savo valią, kad Dievas tave padarytų vadu.

Ar nepastebi, kaip elgiasi prakeiktos slaptosios draugijos? Niekad jos nepalenkė savo pusėn masių. Savo irštvose išugdo keletą žmonių – demonų, kurie sužadina ir sukelia minias, sumaišydami joms protą, kad priverstų sekti paskui save į visų riaušių bedugnę... į pragarą. Jos neša prakeiktą sėklą.

Tu, jeigu panorėsi..., neši Dievo žodį, tūkstantįkart palaimintą, kuris negali neišsipildyti. Jei esi kilniaširdis..., jei atsidėkoji savęs pašventinimu, laimėsi jį kitiems: Kristaus karaliavimas bus omnes cum Petro ad Iesum per Mariam (visi su Petru prie Jėzaus per Mariją).

Kaip stropūs vienuoliai trokšta žinoti, kaip gyveno jų ordino ar kongregacijos pirmeiviai, kad sektų jų pavyzdžiu, taip ir tu, uolus krikščioni, stenkis pažinti ir perimti Jėzaus mokinių, kurie bendravo su Petru ir Paulium, ir Jonu ir beveik buvo Mokytojo Mirties ir Prisikėlimo liudininkai, gyvenimą.

Ar mes neturime teisės vedžiotis su savim tikėjimo seserį, kuri mums padėtų, kaip ir kiti apaštalai ir Viešpaties broliai bei pats Petras? – Taip sako šventasis Paulius savo Pirmajame laiške korintiečiams. Taigi neįmanoma nepaisyti „moters bendradarbiavimo apaštalavime“.