Punktų sąrašas

Atsikratyk provincializmo dvasios. Taurink savo širdį, kol ji taps visuotinė, „katalikiška“. Neplasnok it naminė višta, kada gali lyg erelis kilti į aukštybes.

Būti kataliku – tai mylėti Tėvynę, šia meile niekam nenusileidžiant. Ir sykiu laikyti savais kilnius visų tautų siekius. Kaip dažnai Prancūzijos šlovė yra ir mano šlovė! Ir lygiai taip daugybė dalykų, kurie kelia pasididžiavimą vokiečiams, italams, anglams, amerikiečiams, azijiečiams ir afrikiečiams, yra ir mano pasididžiavimo šaltinis!

– Katalikas: didelė širdis, atvira dvasia!

Juo apaštalas yra arčiau Dievo, juo labiau jaučiasi esąs visuotinis: širdis plečiasi, kad visus ir visa apimtų jos troškimas padėti pasaulį prie Jėzaus kojų.

Džiaukis, jei matai, kad kiti darbuojasi geruose apaštalavimo žygiuose. Ir prašyk jiems gausios Dievo malonės ir kad jie atsilieptų į tą malonę.

O tu ženk savuoju keliu: įtikink save, jog kito neturi.

Tu nuklysti nuo kelio, jei tau skaudu, kad kiti dirba Kristui, nekreipdami dėmesio į tavo triūsą. Prisimink šią ištrauką iš šventojo Morkaus: „Mokytojau, mes matėme vieną tokį, kuris nevaikščioja su mumis, bet tavo vardu išvarinėja demonus. Mes jam draudėme, nes jis nepanoro eiti su mumis“. Jėzus atsakė: „Nedrauskite jam! Nėra tokio, kuris mano vardu darytų stebuklus ir galėtų čia pat blogai apie mane kalbėti. Kas ne prieš mus, tas už mus!“