Punktų sąrašas

Vaikai... Kaip jie stengiasi garbingai elgtis tėvams matant!

Ir Karalių vaikai, kai yra savo tėvo Karaliaus akivaizdoje, kaip jie stengiasi būti karališkai orūs!

O tu... ar nežinai, kad visuomet esi Didžiojo Karaliaus, Dievo, savo Tėvo, akivaizdoje?

Prieš nuspręsdamas būtinai stabtelk apsvarstyti reikalų Dievo akivaizdoje.

Reikia būti įsitikinusiems, kad Dievas nuolat esti greta. – Gyvename, tarsi Viešpats būtų toli, ten, kur spindi žvaigždės, ir niekaip neįsisąmoniname, kad Jis visuomet yra ir šalia mūsų.

Ir yra lyg mylintis Tėvas – kiekvieną mūsų myli labiau, negu visos pasaulio motinos gali mylėti savo vaikus, – myli padėdamas mums, įkvėpdamas, laimindamas... ir atleisdamas.

Kiek kartų išlyginome raukšles mūsų tėvų kaktose, kai po kokios išdaigos jiems sakėme: „Daugiau taip nebedarysiu!“ O gal net tą pačią dieną vėl prasižengėme... Ir mūsų tėvas, nutaisęs rūstų balsą ir rimtą veidą, mus bara, tačiau sykiu jo širdis suminkštėja, nes pažįsta mūsų silpnybes: „Vargšas berniukas, – galvoja jis, – kaip jis stengiasi gerai elgtis!“

Būtina pripildyti savo širdį tvirto tikėjimo ta mintimi, kad Viešpats, kuris yra su mumis ir danguje, yra labai geras mūsų Tėvas.

Priprask daug sykių per dieną dėkodamas kelti savo širdį į Dievą. Kad duoda tau šio ir ano. Kad kas nors tave paniekino. Kad neturi, ko tau reikia, ar kad turi.

Kad savo Motiną, kuri yra ir tavo Motina, padarė tokią gražią. Kad sutvėrė saulę ir mėnulį, šį gyvūną ir tą augalą. Kad šį žmogų padarė iškalbingą, o tave – lėtakalbį.

Dėkok Jam už viską, nes visa yra gera.

Nebūk toks aklas ar išsiblaškęs, kad pamatęs Viešpaties namų mūrus ar bokštus, neužeitum į kiekvieną Tabernakulį. Jis laukia tavęs.

Nebūk toks aklas ar išsiblaškęs, kad praeidamas pro vietas, kur žinai, kad įžeidžiamas Kristus, nesukalbėtum nors trumpos maldelės į Skaisčiausiąją Mergelę Mariją.

Ar nenudžiungi, kai eidamas savo įprastu keliu miesto gatvėmis, atrandi dar vieną Tabernakulį?

Viena maldos siela sakydavo: Jėzus tebūnie mūsų intencijų tikslas, mūsų meilių Meilė; mūsų kalbų tema, mūsų veiksmų pavyzdys.

Naudokis šventomis „žmonių išmonėmis“, kurias tau patariau, kad neprarastum Dievo artumo jausmo: tai trumpos maldelės, Meilės ir atsiteisimo aktai, dvasinės komunijos, žvilgsniai į Mergelės Marijos paveikslą…

Vienas! Nesi vienas. Iš tolo nuoširdžiai su tavimi bendraujame. Be to, įsikūrusi tavo malonės būsenoje esančioje sieloje, Šventoji Dvasia – Dievas su tavim – visoms tavo mintims, norams ir darbams suteikia antgamtinį pobūdį.

„Tėve, galvojau apie tai, ką jūs man sakėte, – kalbėjo anas berniokas, geras Madrido universiteto studentas (kur jis dabar?), – kad esu Dievo sūnus! Susizgribau gatvėje: galva aukštai iškelta, viduje – puikybė... Dievo sūnus!“

Ramia sąžine patariau jam ugdyti tą „puikybę“.

Neabejoju tavo tiesumu. Žinau, kad veiki Dievo akivaizdoje. Bet... yra vienas „bet“: tavo veiksmus regi ar gali regėti žmonės, kurie matuoja žmogaus matu. Ir jiems reikia parodyti gerą pavyzdį.

Jei priprasi nors kartą per savaitę ieškoti vienybės su Marija, kad eitum pas Jėzų, pamatysi, jog stipriau jauti Dievo artumą.