Punktų sąrašas

Naudokis šventomis „žmonių išmonėmis“, kurias tau patariau, kad neprarastum Dievo artumo jausmo: tai trumpos maldelės, Meilės ir atsiteisimo aktai, dvasinės komunijos, žvilgsniai į Mergelės Marijos paveikslą…

Tyla – tarsi vidinio gyvenimo durininkas.

Tavo Krucifiksas. Kaip krikščionis, visuomet arti turėtum laikyti Krucifiksą. Pasistatyti jį ant savo darbo stalo. Ir bučiuoti jį prieš gulant poilsio ar pabudus. Ir kai tavo varganas kūnas sukyla prieš sielą, irgi bučiuok jį.

Kalėdų pamaldumas. Man nejuokinga, kai matau tave renčiant Betliejaus kamštines kalvas, o apie prakartėlę dėstant paprastas molio figūrėles.

Niekada man neatrodei vyriškesnis kaip dabar, kada tampi panašus į vaiką.

Nenorėk būti kaip ta paauksuota vėtrungė virš didelio pastato: kad ir kaip ji blizgėtų ir aukštai būtų, pastatas nuo to tvirtesnis nepasidarys.

Duok Dieve, kad tu būtum kaip senas tašytas akmuo, slypįs pamatuose, po žeme, kur niekas tavęs nemato: tavo dėka namas nesugrius.

Rašai man: „Toks didelis noras, kurį visi turime, kad „tai“ sektųsi ir plėstųsi, regis, ima virsti nekantrumu. Kada gi sprogs, kada pratrūks..., kada pamatysime pasaulį esant mūsų?“

Ir priduri: „Noras neliks bevertis, jei jį išliesime Viešpačiui „priversti“, prie Jo pristodami: tada būsime šauniai panaudoję laiką“.

Galiu suprasti tavo kančią, kai priverstinai neveiklus svarstai apie užduotį, kurią dar reikia atlikti. Tavo širdis netelpa planetoje, o turi prisitaikyti... prie smulkaus tarnybinio darbo.

Tiktai kuriam laikui atidėliosime tą fiat?..