Punktų sąrašas

Negi – šiame etape! – pasirodys, jog tau reikia galingųjų pritarimo, šilumos, paguodos, kad galėtum toliau daryti tai, ko nori Dievas?

Galingieji dažnai būna permainingi, o tu turi būti pastovus. Padėkok, jei jie tau padeda. Ir ramiai tęsk darbą, jei tavęs nepaiso.

Nesirūpink. „Protingieji“ visuomet Dievo darbus vadino beprotybėmis.

Pirmyn! Drąsos!

Nonne hic fabri filius? Nonne hic est faber, filius Mariae? – Argi Jis ne dailidės sūnus? Argi jis ne dailidė, ne Marijos sūnus?

Tai, ką sakė apie Jėzų, gali būti pasakyta ir apie tave, truputį su nuostaba, lygiai ir su pašaipa, kai pagaliau ryšiesi vykdyti Dievo Valią, būti įrankis: „Bet ar šitas nėra tasai?..“

Tylėk. Tegu tavo darbai patvirtina tavo misiją.

Santūrumas yra... jautrumas. Ar nebūna tau neramu, širdy nesmagu, kai tavo šeimos reikalai – garbūs ir kasdieniški – ištrūksta iš namų židinio šilumos ir susiduria su miesto aikštės abejingumu ar smalsumu?

Nesistenk būti „suprastas“. Tas nesupratimas Apvaizdos siųstas: kad tavo pasiaukojimas liktų nepastebėtas.

Yra daug žmonių, net šventų, kurie nesupranta tavo kelio. Neužsispirk juos įtikinti: prarasi laiką ir duosi dingsčių nesantūrumui.

Vėl! Sakė, rašė, už, prieš, geranoriškai ar ne visai, nutylėjo ir šmeižė, gyrė ir šlovino... kalbėjo nesąmones ir pagrįstus dalykus…

– Kvaily, paskutinis kvaily! Kai eini tiesiai link savo tikslo, galva ir širdis apsvaigusios Dievu, ar tau rūpi vėjo staugimas ar žiogo čirškimas, ar baubimas, urzgesys ar žvengimas?..

Beje... tatai neišvengiama: nenorėk laukams įstatyti duris.

Kai ateina kančia, panieka..., Kryžius, tu turi pasvarstyti: kas visa tai yra palyginti su tuo, ko nusipelniau?