Punktų sąrašas

Man patinka, kad gyveni tokiomis „atsiteisimo ambicijomis“. Sakei – už pasaulį!

Gerai. Tačiau pirmiausia – už savo dvasinę šeimą, giminaičius, šalies, kuri yra mūsų Tėvynė, žmones.

Gerkime iki paskutinio lašo iš vargano nūdienio gyvenimo skausmo taurės. Ką reiškia pakentėti dešimt, dvidešimt, penkiasdešimt metų, jei paskui laukia dangus per amžius, per amžius... per amžius!

Ir svarbiausia – dar geriau nei dėl šios priežasties, propter retributionem (dėl atlygio) – ką reiškia pakentėti, jei kenčiama Dievui, mūsų Viešpačiui, paguosti, pamaloninti, atsilyginimo dvasia, susivienijus su Juo ant Kryžiaus; vienu žodžiu, jei kenčiama dėl Meilės?..

Šėtono non serviam (netarnausiu) – buvo pernelyg vaisingas. – Ar pasiryžęs melstis ir veikti nejauti kilnaus polėkio kasdien ištarti tą serviam – Tau tarnausiu, Tau būsiu ištikimas! – kuris savo vaisingumu pralenktų aną maišto šauksmą?

Ana moteris, kuri Simono Raupsuotojo namuose Betanijoje patepė Mokytojo galvą brangiu tepalu, primena mums pareigą nieko nešykštėti, kai garbinam Dievą.

Visa prabanga, didybė ir grožis man atrodo per menki.

O prieš tuos, kurie užsipuola dėl pašventintų indų, liturginių rūbų bei altorių puošybos turtingumo, iškyla Jėzaus pagyrimas: opus enim bonum operata est in me – ji man padarė gerą darbą.

Kai ateina kančia, panieka..., Kryžius, tu turi pasvarstyti: kas visa tai yra palyginti su tuo, ko nusipelniau?

Vaike, užsidek troškimu atsilyginti už savo, kaip suaugusio, gyvenimo kraštutinumus.

Kai vaikiška siela kreipiasi į Viešpatį melsdama atleidimo, gali būti tikra, jog greitai matys savo prašymą išpildytą: Jėzus nuims nuo sielos nešvarią praeities negalių sukrautą naštą, paims negyvą svorį, visų nešvarumų liekaną, traukiantį prie žemės; toli nuo vaiko nusvies visą žemišką jo širdies balastą, kad jis pakiltų ligi Dievo Didybės ištirpti gyvoje Meilės, kuri Jis yra, liepsnoje.