Punktų sąrašas

Pagundos valandą pagalvok apie Meilę, kuri tavęs laukia danguje: puoselėki vilties dorybę – tai nėra kilnumo stoka.

Gerkime iki paskutinio lašo iš vargano nūdienio gyvenimo skausmo taurės. Ką reiškia pakentėti dešimt, dvidešimt, penkiasdešimt metų, jei paskui laukia dangus per amžius, per amžius... per amžius!

Ir svarbiausia – dar geriau nei dėl šios priežasties, propter retributionem (dėl atlygio) – ką reiškia pakentėti, jei kenčiama Dievui, mūsų Viešpačiui, paguosti, pamaloninti, atsilyginimo dvasia, susivienijus su Juo ant Kryžiaus; vienu žodžiu, jei kenčiama dėl Meilės?..

Jeigu Meilė, net žmogiška meilė, taip paguodžia čia, tai kokia gi Meilė bus danguje?

Daryk viską nesavanaudiškai, iš grynos Meilės, lyg nebūtų nei apdovanojimo, nei bausmės. Tik ugdyk širdyje garbingą dangaus viltį.

Tai sunku! Jau žinau. Vis tiek – pirmyn! Tik tas bus apdovanotas – ir kokia dovana! – kuris narsiai grumiasi.

Ar nesi girdėjęs, kokiu liūdnu balsu aimanuoja pasaulietiški žmonės, kad „kiekvieną dieną pragyventi reiškia truputį numirti“?..

Na, o aš tau sakau: džiaukis, apaštalo siela, nes kiekviena pragyventa diena tave priartina prie Gyvenimo.

„Kai ką“ mirtis stingdo ir užklumpa. Mus mirtis – Gyvenimas – drąsina ir skatina.

Jiems tatai – pabaiga, o mums – pradžia.

Drąsos! Ar nežinai, ką šventasis Paulius rašo korintiečiams, kad „kiekvienas gaus savąjį užmokestį pagal savo triūsą“?