Punktų sąrašas

Tikėjimas, džiaugsmas, optimizmas. – Tačiau ne silpnaprotystė užmerkti akis prieš tikrovę.

„Tėve, galvojau apie tai, ką jūs man sakėte, – kalbėjo anas berniokas, geras Madrido universiteto studentas (kur jis dabar?), – kad esu Dievo sūnus! Susizgribau gatvėje: galva aukštai iškelta, viduje – puikybė... Dievo sūnus!“

Ramia sąžine patariau jam ugdyti tą „puikybę“.

Su kokiu įkarščiu žmonės rūpinasi savo žemiškais reikalais! Garbės troškimas, turtų siekimas, geidulingumo rūpesčiai. Vyrai ir moterys, turtingi ir vargšai, seni, subrendę ir jauni, net vaikai – visi panašiai.

Kai tu ir aš su tokiu pat įkarščiu rūpinsimės sielos reikalais, mūsų tikėjimas bus veiklus ir gyvas, ir nebus kliūčių, kurių savo apaštalavimo žygiuose neįveiktume.

Gyvas ir skvarbus tikėjimas. Kaip Petro. Kai turėsi tokį tikėjimą, – sakė Viešpats, – pastumsi į šalis kalnus, kliūtis, žmogaus jėgomis neįveikiamas, kurios priešinasi tavo, kaip apaštalo, žygiams.

Kai kas pereina per gyvenimą tartum per tunelį, taip ir nepatyręs tikėjimo saulės skleidžiamo spindesio, saugumo ir šilumos.

Jauti milžinišką tikėjimą... Tas, kuris duoda tau šitokį tikėjimą, suteiks ir atitinkamas priemones.

Tikėjimas. Skaudu matyti, kaip gausiai daugelis krikščionių turi jo burnose ir kaip šykščiai įdeda jo į savo darbus.

Tarsi tikėjimas būtų dorybė, tinkama skelbti, bet ne taikyti.

Nesu linkęs visur įžiūrėti stebuklus. Tau sakiau, kad mano tikėjimui tvirtai palaikyti daugiau negu reikia stebuklų, atpasakotų Šventojoje Evangelijoje. Bet mane liūdina tie krikščionys – net maldingieji, net „apaštalaujantys“, – kurie šypteli išgirdę apie ypatingus kelius, antgamtinius įvykius. Jaučiu norą jiems tarti: taip, ir šiandien vyksta stebuklai, – mes patys juos darytume, jei turėtume tikėjimą!

Si habueritis fidem, sicut granum sinapis! – Jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį!..

Kokie pažadai glūdi šiame Mokytojo šūktelėjime!

Dievas visada tas pats. Reikia tikėjimo žmonių: ir atsinaujins nuostabūs dalykai, apie kuriuos skaitome Šventajame Rašte.

Ecce non est abbreviata manus Domini – Dievo ranka – Jo galia – nėra sutrumpėjusi!

Jie neturi tikėjimo. Bet turi prietarų. Juoką ir gėdą mums kėlė anas įtakingas žmogus, kai imdavo nerimauti, išgirdęs tam tikrą, savaime bereikšmį ir nekaltą žodį, tačiau kuris jam buvo pikta lemiantis, ar matydamas ant vienos kojos sukamą kėdę.

Omnia possibilia sunt credenti – tikinčiajam viskas galima. Tai Kristaus žodžiai.

Kas yra, kad nesakai Jam drauge su apaštalais: adauge nobis fidem! – sustiprink mano tikėjimą!?