Punktų sąrašas

Domine! – Viešpatie! si vis, potes me mundare – jei panorėsi, gali mane išgydyti.

Kokia graži malda, kad ją daug sykių kartotum kupinas raupsuotojo tikėjimo, kai tau atsitinka tai, ką žino Dievas ir tu, ką nutuokiu ir aš! Neilgai trukus išgirsi Mokytojo atsakymą: volo, mundare! – noriu, būk švarus!

Nebūk toks aklas ar išsiblaškęs, kad pamatęs Viešpaties namų mūrus ar bokštus, neužeitum į kiekvieną Tabernakulį. Jis laukia tavęs.

Nebūk toks aklas ar išsiblaškęs, kad praeidamas pro vietas, kur žinai, kad įžeidžiamas Kristus, nesukalbėtum nors trumpos maldelės į Skaisčiausiąją Mergelę Mariją.

Nebūk pesimistas. Argi nežinai, kad visa, kas atsitinka ar gali atsitikti, yra į gera?

Tavo optimizmas bus būtina tavo tikėjimo pasekmė.

Taigi esi... niekas. O kiti padarė – ir tebedaro – nuostabių dalykų organizuodami, panaudodami spaudą, propagandą. Ir jie turi visas reikiamas priemones, o tu kol kas neturi jokių? – Gerai, tada prisimink Ignotą.

Nemokša tarp daktarų Alkalos mieste. Vargeta, skurdžius tarp Paryžiaus studentų. Persekiojamas, šmeižiamas…

Štai toks yra kelias: mylėk, tikėk ir... kentėk: tavo Meilė, tavo Tikėjimas ir tavo Kryžius yra patikimos priemonės, leidžiančios paversti darbais ir amžinai išsaugoti apaštalavimo įkarštį, kuris dega tavo širdyje.

„Gerai su Juo elkitės, gerai su Juo elkitės!“ – su ašarom akyse sakydavo vienas senas Prelatas ką tik jo įšventintiems Kunigams.

– Viešpatie! Kas man duotų balsą ir autoritetą, kad taip galėčiau šauktis į daugelio daugelio krikščionių klausą ir širdį!

Su kokiu begėdišku aiškumu šėtonas argumentuoja prieš mūsų Katalikų Tikėjimą!

Bet visada jam atsakykim nesileisdami į ginčus: aš esu Bažnyčios sūnus.

Šventasis Paulius, apaštalo siela, tau sako štai ką: lustus ex fide vivit – teisusis gyvens tikėjimu. Kodėl gi leidi šiai ugniai užgesti?

Si habueritis fidem, sicut granum sinapis! – Jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį!..

Kokie pažadai glūdi šiame Mokytojo šūktelėjime!

Dievas visada tas pats. Reikia tikėjimo žmonių: ir atsinaujins nuostabūs dalykai, apie kuriuos skaitome Šventajame Rašte.

Ecce non est abbreviata manus Domini – Dievo ranka – Jo galia – nėra sutrumpėjusi!

Jie neturi tikėjimo. Bet turi prietarų. Juoką ir gėdą mums kėlė anas įtakingas žmogus, kai imdavo nerimauti, išgirdęs tam tikrą, savaime bereikšmį ir nekaltą žodį, tačiau kuris jam buvo pikta lemiantis, ar matydamas ant vienos kojos sukamą kėdę.

Omnia possibilia sunt credenti – tikinčiajam viskas galima. Tai Kristaus žodžiai.

Kas yra, kad nesakai Jam drauge su apaštalais: adauge nobis fidem! – sustiprink mano tikėjimą!?

Tikėjimo, Vilties ir Meilės darbai yra vožtuvai, pro kuriuos veržiasi sielų, gyvenančių Dievo gyvenimą, ugnis.