Punktų sąrašas

Negana, kad, būdamas geras krikščionis, dar būtum ir mokytas. Jei negludini savo charakterio, jei savo stropumo ir išsimokslinimo nesuderini su geru išsiauklėjimu, nesuprantu, kaip galėtum tapti šventas. O jei ir esi mokytas – nors ir esi mokytas, – vis tiek turėtum būti pririštas prie prakartėlės, kaip koks mulas.

Su ta pernelyg savim pasitikinčioje laikysena daraisi nuobodus ir antipatiškas, daraisi juokingas, ir blogiausia, kad ne toks veiksmingas darosi tavo apaštalavimas.

Neužmiršk, kad net vidutinybės gali nusidėti įsivaizduodamos save visažinėmis.

Tavo patirties stoka veda tave prie šito pasipūtimo, tuštybės, prie to, kas, tavo manymu, pabrėžia tavo svarbą.

Prašau tave – pasitaisyk! Kad ir būdamas nemokša, gali iškilti į vadovaujančias pareigas (taip ne kartą yra buvę), ir jei savęs neįtikinsi, kad tam tau trūksta gebėjimų, atsisakysi išklausyti tuos, kurie geba patarti. Ir baisu pagalvoti, kiek žalos gali padaryti tavo blogas vadovavimas.

Kai tave vadinu „geru vaiku“, nemanyk, kad įsivaizduoju tave užguitą, baikštų. Jei nesi vyriškas ir... normalus, užuot buvęs apaštalu, būsi juoką kelianti karikatūra.

Nustebai, kad pagyriau, jog nėra „vienodumo“ šiame tavo apaštalavimo darbe. Ir tau sakiau:

Vienybė ir įvairovė. – Turite būti tokie skirtingi, kokie nepanašūs vienas į kitą yra dangaus šventieji, kurių kiekvienas turi savo asmeniškas išskirtines savybes. – Ir sykiu taip atitinkantys vienas kitą kaip šventieji, kurie nebūtų šventieji, jei kiekvienas jų nebūtų susitapatinęs su Kristumi.