Punktų sąrašas

Ribotą ir apgailėtiną laimę savanaudžio, kuris slepiasi savo kiaute, užsisklendžia dramblio kaulo bokšte... šiame pasaulyje nėra sunku pasiekti. Tik kokia ta savanaudžio laimė nepatvari!

Ar dėl šios dangaus karikatūros nori prarasti nesibaigiantį Šlovės Džiaugsmą?

Esi apdairus. Tik nesakyk, kad esi jaunas. Jaunystė dosniai atiduoda visa, ką gali, atiduoda save besąlygiškai.

„Melskitės, kad niekad nepasitenkinčiau tuo, kas lengva“. – To jau meldžiau. Tad betrūksta, kad atkakliai tesėtum šį puikų pasiryžimą.

Jėzus nesitenkina „pasidalijimu“: Jis nori visko.

Reikia atiduoti save visą, reikia viso savęs atsižadėti: mūsų auka turi būti holokaustas, visiško sudeginimo auka.

Vadinasi, tu pats savo valia paskirsi sau bausmę už silpnumą ir kilnumo stoką? Gerai. Tik tegu tai būna nuosaiki atgaila, tarsi būtų paskirta priešui, kuris kartu yra ir mūsų brolis.

Nepasiduok tam tinguliui, kuris tavo dvasiniame gyvenime daro tave vangų ir apsileidusį. Žinok, kad jis gali būti drungnumo pradžia... O pasak Šventojo Rašto, drungnus Dievas išspjaus.

Esi pernelyg naivus. Atseit taip maža tų, kurie įgyvendina artimo meilę! Atseit senų rūbų ar smulkių monetų davimas nėra artimo meilė... Ir pasakoji man apie savo patirtį bei nusivylimus.

Man ateina tik tokia mintis: tu ir aš stenkimės duoti ir pasiaukoti negailėdami savęs. Ir išvengsim, kad tie, kurie su mumis bendraus, neįgytų tavo liūdnos patirties.

Nepakliūk į užburtą ratą! Tu mąstai: kada tatai vienaip ar kitaip susitvarkys, tada nieko nepašykštėsiu savo Viešpačiui Dievui.

Argi Jėzus nelaukia iš tavęs besąlyginio dosnumo, kad Jis Pats sutvarkytų reikalus geriau, negu įsivaizduoji?

Tvirtas pasiryžimas, logiška išvada: kiekvieną kasdienos akimirką stengsiuos kiek galėdamas vykdyti Dievo Valią.

Ar yra didesnė beprotybė, nei plačiu mostu berti į žemę aukso grūdus, kad supūtų? Tačiau be šios dosnios beprotybės nebūtų pjūties.

O tu, sūnau, ar esi dosnus?