Punktų sąrašas

„Kiek daug esu skolingas Dievui kaip krikščionis! Mano neatsiliepimas į Jo malonę turint akivaizdžią skolą vertė mane pravirkti iš skausmo, iš Meilės skausmo. Mea culpa! (Esu kaltas!)“

Gerai, kad pripažįsti savo skolas, tik neužmiršk, kaip jos išmokomos: ašaromis... ir darbais.

Man nebūtini stebuklai: užtenka tų, kurie minimi Šventajame Rašte. Užtat man reikia, kad atliktum savo pareigą, kad atsilieptum malonei.

Neužmiršk, sūnau, kad žemėje tau tėra vienas blogis, kurio turėtum bijoti ir Dievo malonės padedamas vengti: tai nuodėmė.

Apie šį savo draugą man sakai, kad dažnai eina sakramentų, kad tyrai gyvena ir yra geras studentas, tačiau „neužkimba“: jei tik jam kalbi apie pasiaukojimą ir apaštalavimą, nuliūsta ir ima tavęs šalintis.

Nesirūpink. Tai ne tavo stropumo pralaimėjimas: tai grynai tas pats atvejis, apie kurį pasakoja evangelistas: „Jei nori būti tobulas, eik ir parduok, ką turi, ir išdalink vargšams“ (auka)... „Tuomet ateik ir sek paskui mane“ (apaštalavimas).

Jaunuolis abiit tristis – irgi nuliūdęs pasišalino: nenorėjo atsiliepti malonei.

Vadai!.. Stiprink savo valią, kad Dievas tave padarytų vadu.

Ar nepastebi, kaip elgiasi prakeiktos slaptosios draugijos? Niekad jos nepalenkė savo pusėn masių. Savo irštvose išugdo keletą žmonių – demonų, kurie sužadina ir sukelia minias, sumaišydami joms protą, kad priverstų sekti paskui save į visų riaušių bedugnę... į pragarą. Jos neša prakeiktą sėklą.

Tu, jeigu panorėsi..., neši Dievo žodį, tūkstantįkart palaimintą, kuris negali neišsipildyti. Jei esi kilniaširdis..., jei atsidėkoji savęs pašventinimu, laimėsi jį kitiems: Kristaus karaliavimas bus omnes cum Petro ad Iesum per Mariam (visi su Petru prie Jėzaus per Mariją).

Džiaukis, jei matai, kad kiti darbuojasi geruose apaštalavimo žygiuose. Ir prašyk jiems gausios Dievo malonės ir kad jie atsilieptų į tą malonę.

O tu ženk savuoju keliu: įtikink save, jog kito neturi.