Punktų sąrašas

Prisipažįsti esąs silpnas. Toks ir esi. Bet vis tiek – ne, kaip tik todėl – Dievas pasirinko tave. Jis visuomet naudoja neproporcingus įrankius: kad būtų matyti, jog tai Jo „darbas“.

O tavęs prašo tik klusnumo.

Kam palieki tas kertes savo širdy? Kol neatsiduodi visas, veltui stengiesi atvesti pas Jį kitus. Koks pasigailėtinas esi įrankis.

Buk įrankis: aukso ar plieno, platinos ar geležies, didelis ar mažas, preciziškas ar grubus. Visi yra naudingi: kiekvienas turi savo paskirtį. Kas drįstų pasakyti, kad staliaus pjūklas ne toks naudingas kaip chirurgo skalpelis?

Tavo pareiga būti įrankiu.

Gerai, o ką? Nesuprantu, kaip gali trauktis nuo šito darbo už sielas – nebent iš paslėptos puikybės: laikai save tobulu – dėl to, kad Dievo ugnis, kuri tave patraukė, be šviesos ir šilumos, įkvėpusių tavo entuziazmą, kartais pradeda rūkti, nes įrankis silpnas.

Darbo yra. Įrankiai neturi rūdyti. Yra ir taisyklių, kaip išvengti pelėsių ir rūdžių. Tereikia jų laikytis.

Dabar jau vyk šalin tas išdidžias mintis: esi tas pats, kas ir teptukas dailininko rankoje. Ir niekas daugiau.

Sakyk man, ko vertas teptukas, jei trukdo dailininkui dirbti?

Pakluskite taip, kaip paklusta meistro rankoms instrumentas – jis nestabteli pasvarstyti, kodėl daro taip ar anaip, – būdami tikri, kad niekad nebus liepta jums to, kas nebūtų gera ir netarnautų visai Dievo šlovei.

Man sakė, kad turi sugebėjimą, „kabliuką“ patraukti sieloms į savo kelią.

Padėkok Dievui už šią dovaną: šaunu būti įrankiu kitiems įrankiams surasti!