Punktų sąrašas

Šventa begėdystė yra „kūdikio gyvenimo“ bruožas. Kūdikis dėl nieko nesirūpina. Jo silpnybės, natūralios silpnybės pasireiškia paprastai, nors ir visas pasaulis į jį stebeilytųsi.

Ta begėdystė dvasios gyvenime verčia daryti tokias išvadas: gyrimas, panieka; išaukštinimas, pasityčiojimas; garbė, negarbė; sveikata, ligotumas; turtas, neturtas; grožis, bjaurumas... Na, gerai, bet argi tai svarbu?

Kūdikystės kelias. – Pasidavimas Dievui. – Dvasinė vaikystė. Visa tai nėra niekai, tai stiprus ir patvarus krikščioniškas gyvenimas.

Būdami vaikai, neturėsit širdgėlų: vaikai tuojau užmiršta nemalonumus ir grįžta prie savo įprastų žaidimų. Todėl atsidavę Dievui neturėsit kuo rūpintis, nes sudėsite viltis į Tėvą.

Vaike, atsidavimas Dievui reikalauja klusnumo.

Kai nori ką nors atlikti gerai, labai gerai, pasirodo, jog tai atlikai blogiau. – Nusižemink prieš Jėzų, tardamas: „Matei, kaip viską blogai darau? Jei man smarkiai nepadėsi, bus dar blogiau!

Pasigailėk savo vaiko: žinai, kad kiekvieną dieną noriu įrašyti po didelį puslapį į savo gyvenimo knygą... Bet esu toks nerangus, kad jei Mokytojas nevedžioja mano rankos, vietoj grakščių lazdelių išeina keverzonės ir juoduliai, kurių niekam negalima rodyti.

Nuo šiol, Jėzau, visuomet rašysime abudu.“