Punktų sąrašas

Man patinka, kad gyveni tokiomis „atsiteisimo ambicijomis“. Sakei – už pasaulį!

Gerai. Tačiau pirmiausia – už savo dvasinę šeimą, giminaičius, šalies, kuri yra mūsų Tėvynė, žmones.

Būti kataliku – tai mylėti Tėvynę, šia meile niekam nenusileidžiant. Ir sykiu laikyti savais kilnius visų tautų siekius. Kaip dažnai Prancūzijos šlovė yra ir mano šlovė! Ir lygiai taip daugybė dalykų, kurie kelia pasididžiavimą vokiečiams, italams, anglams, amerikiečiams, azijiečiams ir afrikiečiams, yra ir mano pasididžiavimo šaltinis!

– Katalikas: didelė širdis, atvira dvasia!

Ir toliau tiksliai vykdyk dabartines pareigas. Šis triūsas – kuklus, monotoniškas, menkas – yra malda, išreikšta veiksmais, kuriais rengiesi priimti kito darbo malonę – svarbaus, didelio ir rimto darbo, apie kurį svajoji.

Drąsus vaike, šauk: Kokia šventosios Teresės meilė! Koks šventojo Ksavero stropumas! Koks šaunus vyras yra šventasis Paulius! – Ak, Jėzau, štai aš... myliu Tave labiau nei Paulius, Ksaveras ir Teresė!

Rašai man: „Toks didelis noras, kurį visi turime, kad „tai“ sektųsi ir plėstųsi, regis, ima virsti nekantrumu. Kada gi sprogs, kada pratrūks..., kada pamatysime pasaulį esant mūsų?“

Ir priduri: „Noras neliks bevertis, jei jį išliesime Viešpačiui „priversti“, prie Jo pristodami: tada būsime šauniai panaudoję laiką“.

Galiu suprasti tavo kančią, kai priverstinai neveiklus svarstai apie užduotį, kurią dar reikia atlikti. Tavo širdis netelpa planetoje, o turi prisitaikyti... prie smulkaus tarnybinio darbo.

Tiktai kuriam laikui atidėliosime tą fiat?..