Punktų sąrašas

Esi nusivylęs, nusiminęs. Žmonės ką tik pamokė tave! Jie manė, kad jų pagalbos tau nereikia, ir nešykštėjo pažadų. Tikimybė, kad galbūt turėsi padėti materialiai – vienas kitas banknotėlis, draugystę pavertė abejingumu.

Pasikliauk tik Dievu ir tais, kurie per jį yra su tavimi susivieniję.

„Paprastai žmonės šykšti aukoti pinigų, – rašai man. – Šnekos, triukšmingas entuziazmas, pažadai, planai. Bet atėjus aukojimo valandai tik nedaugelis „paremia pečiais“. O jei ir duoda, tai turi būti susieta su kokia nors pramoga – šokiais, loterija, kinu, užkandžiais – arba aukotojų sąrašas turi būti skelbiamas spaudoje“.

Liūdnas vaizdas, tačiau yra išimčių: ir tu būk iš tų, kurie duoda išmaldą neleisdami kairei žinoti, ką daro dešinė.

Taigi esi... niekas. O kiti padarė – ir tebedaro – nuostabių dalykų organizuodami, panaudodami spaudą, propagandą. Ir jie turi visas reikiamas priemones, o tu kol kas neturi jokių? – Gerai, tada prisimink Ignotą.

Nemokša tarp daktarų Alkalos mieste. Vargeta, skurdžius tarp Paryžiaus studentų. Persekiojamas, šmeižiamas…

Štai toks yra kelias: mylėk, tikėk ir... kentėk: tavo Meilė, tavo Tikėjimas ir tavo Kryžius yra patikimos priemonės, leidžiančios paversti darbais ir amžinai išsaugoti apaštalavimo įkarštį, kuris dega tavo širdyje.

Kada ieškai vien Dievo ir nori, kad darbai eitų pirmyn, gali taikyti aną principą, kurį suformulavo vienas mūsų geras bičiulis: „Išleidi tiek, kiek reikia, nors ir būtum skolingas tiek, kiek išleidi“.

Nesuk sau galvos dėl finansinių sunkumų, kurie graso tavo apaštališkam žygiui. Labiau pasitikėk Dievu, daryk, kiek žmogaus jėgos leidžia, ir pamatysi, kad greit dėl pinigų nebeturėsi vargo!

Nenutrauk darbo dėl įrankių stokos. Pradėk kaip gali. Vėliau pati funkcija sukurs organą. Kai kurie, buvę beverčiais, pasidaro tinkami. Kitiems prireikia chirurginės operacijos, nors ir skausmingos – geri „chirurgai“ buvo šventieji! – ir einama pirmyn.