Punktų sąrašas

Neužmiršk, sūnau, kad žemėje tau tėra vienas blogis, kurio turėtum bijoti ir Dievo malonės padedamas vengti: tai nuodėmė.

Šventumo planas, kurio Viešpats iš mūsų prašo, yra paremtas trimis dalykais: šventu nenuolaidumu, šventa prievarta ir šventa begėdyste.

Vienas dalykas yra šventa begėdystė, ir visai kitas – pasaulietiškas įžūlumas.

Šventa begėdystė yra „kūdikio gyvenimo“ bruožas. Kūdikis dėl nieko nesirūpina. Jo silpnybės, natūralios silpnybės pasireiškia paprastai, nors ir visas pasaulis į jį stebeilytųsi.

Ta begėdystė dvasios gyvenime verčia daryti tokias išvadas: gyrimas, panieka; išaukštinimas, pasityčiojimas; garbė, negarbė; sveikata, ligotumas; turtas, neturtas; grožis, bjaurumas... Na, gerai, bet argi tai svarbu?

Juokis iš savo juokingumo. Nepaisyk, ką žmonės sako. Matyk ir jausk Dievą savyje ir aplink save. Taip įgysi „šventos begėdystės“, kurios tau reikia, – koks paradoksas, – kad galėtum gyventi jautraus krikščionio gyvenimą.

Jei turi šventos begėdystės, kas tau rūpi, ką kiti sakė ar ką pasakys?

Na ir kas, jei prieš tave eina visas pasaulis su visomis savo galybėmis? Pirmyn!

Kartok psalmės žodžius: „Viešpats yra mano šviesa ir išgelbėjimas, ko turėčiau bijotis?.. Si consistant adversum me castra, non timebit cor meum – nors mane suptų priešai, mano širdis nedrebėtų“.

„Teisybė, kad nėra reikalo būti jokiu didvyriu, – prisipažįsti man, – tam, kad be keistumo ir šventuoliškumo mokėtum pasitraukti į vienumą, pabūti kiek reikia... ir ištverti.“ Ir priduri: „Kol vykdau jūsų užduotas pamaldumo praktikas, aplinkos intrigos ir apkalbos man nekelia rūpesčio; mane išgąsdintų tik štai kas – šių menkniekių baimė.

Puiku.