Punktų sąrašas

Ieškai bičiulystės draugų, kurie savo pokalbiais, prieraišumu, bendravimu palengvintų tau šio pasaulio tremtį..., nors draugai kartais ir išduoda. Nematau nieko blogo, kad ieškai.

Bet... kodėl nesieki kasdien dar stipresnės Didžiojo Bičiulio draugystės, pašnekesio su tuo, kuris niekad neišduoda?

Tapo toks mažas – juk matai: Vaikas! – kad galėtum pasitikėdamas prie Jo artintis.

Prajuokinai mane savo maldos nekantrumu. Sakei Jam: „Nenoriu pasenti, Jėzau... Per ilgu laukti, iki išvysiu Tave! Tuomet gal mano širdis nebus tokia jautri kaip dabar. Senam, man rodos, per vėlu. O dabar mano susijungimas su Tavimi būtų šaunesnis, nes myliu Tave jaunatviška Meile“.

„Tylos minutės“. Palik jas tiems, kurie turi šaltas širdis. Mes, katalikai, Dievo vaikai, kalbamės su mūsų Tėvu, kuris yra danguje.

Atsikratyk baimės vadinti Viešpatį Jo vardu – Jėzumi – ir sakyti jam, jog Jį myli.

Neprašyk Jėzaus, kad atleistų tik tavo kaltes: nemylėk Jo vien savo širdimi…

Atsiteisk Jam už visus įžeidimus, kuriais Jį užgavo, užgauna, užgaus... Mylėk Jį visų Jį labiausiai mylėjusių žmonių visų širdžių visomis jėgomis.

Būk drąsus: sakyk Jam, kad esi dėl Jo labiau pametęs galvą nei Marija Magdalietė, labiau nei Teresė ir Teresėlė... labiau pametęs širdį nei Augustinas ir Domininkas, ir Pranciškus, labiau nei Ignotas ir Ksaveras.

Būk dar drąsesnis ir, kai tau ko reikės, visuomet prisimindamas Marijos Fiat (tebūnie), ne prašyk, o sakyk tiesiai: „Jėzau, noriu to ir ano“, – nes taip prašo vaikai.

Tegu jūsų malda būna vyriška. Būti vaiku nereiškia sumoteriškėti.

Esi išsiblaškęs maldoje. Stenkis to išvengti, bet nesirūpink, jei nepaisant visko ir toliau lieki išsiblaškęs.

Ar nematai, kaip įprastiniame gyvenime net ir ramiausi vaikai žaidžia su juos supančiais daiktais, dažnai nekreipdami dėmesio į savo tėvo perspėjimus? – Tai nereiškia meilės ar pagarbos stokos: tai vaikams būdingi silpnumas ir mažumas.

Na ką gi: priešais Dievą tu esi vaikas.

Kaip gera būti vaiku! – Kai suaugęs žmogus prašo kokios paslaugos, prie prašymo turi pridėti savo nuopelnų sąrašą.

Kai prašytojas yra toks mažutėlis – ir kadangi vaikai neturi nuopelnų, – užtenka, kad pasako: esu to ar to žmogaus sūnus.

O Viešpatie! – pasakyk jam iš visos širdies – esu... Dievo sūnus!

Ar matei, kaip dėkoja vaikai? Pasek jais, sakydamas Jėzui kaip jie sako, esant ir palankioms, ir nepalankioms aplinkybėms: „Koks Tu esi geras! Koks Tu geras!..“

Šie žodžiai, nuoširdžiai tariami, yra kūdikystės kelias, kuris nuves tave į ramybę, kur bus juoko ir verksmo su saiku ir be saiko – Meilės.

Fiziškai darbo išvargintas, tu nebeįstengi melstis. Bet visuomet esi savo Tėvo akivaizdoje. Jei nekalbi Jam, pažvelk į Jį kartkartėmis kaip mažas vaikas... ir Jis tau nusišypsos.