Punktų sąrašas

Tesirūpini išsilavinti. O reikia ugdyti savo sielą. Tada dirbsi Kristui taip, kaip ir turi dirbti.

Kad Jis viešpatautų pasaulyje, reikia tokių, kurie, žvilgsnį nukreipę į dangų, autoritetingai darbuotųsi visose žmonių veiklos srityse ir iš ten – tyliai bei veiksmingai – atsidėtų profesinio pobūdžio apaštalavimui.

Lengvabūdiškai neatskleisk savo apaštalavimo vidinių dalykų: ar nematai, kad pasaulis pilnas nesugebančių suprasti egoistų?

Visuomet vaidinimas! Prašai manęs nuotraukų, grafikų, statistikos.

Nesiunčiu tau tos medžiagos, nes – nors man atrodo labai gerbtina ir priešinga nuomonė – tada manyčiau, jog dirbau tikėdamasis iškilti žemėje, o iš tikrųjų noriu iškilti danguje.

Žėrėti kaip žvaigždei..., troškimas iškilti ir spindėti danguje? Geriau degti kaip deglui, paslapčia, uždegant savo ugnimi visa, ką palieti. – Tai tavo apaštalavimas; tam tu ir esi žemėje.

Šuoliuoti, šuoliuoti!.. Veikti, veikti!.. Karštligė, judėjimo beprotystė... Nuostabūs žemiški statiniai…

Dvasiniu požiūriu tai – lentelės nuo dėžių, pigus perkelis, perdažytas kartonas... šuoliuoti! veikti! – Ir daugybė bėgiojančių žmonių: pirmyn, atgal.

Taip yra todėl, kad jie dirba atsižvelgdami vien į tai, kas yra šiuo metu: „būna“ nuolat „dabartyje“. – Tu... turi regėti dalykus amžinybės akimis, „apimdamas dabartyje“ pabaigą ir praeitį.

Tyluma. Ramybė. Intensyvus vidinis tavo gyvenimas. Be šuoliavimo, be blaškymosi beprotybės, likdamas toje vietoje, kuri tau gyvenime skirta, tapsi tarsi galingas dvasinės energijos generatorius – kokiai daugybei duosi šviesos ir energijos!., pats neprarasdamas savojo gyvybingumo ir šviesos.

Nori būti kankinys. – Aš tau padėsiu kankinystę po ranka: būti apaštalu ir apaštalu nesivadinti, būti misionierium – atlikti misiją – ir tokiu nesivadinti; būti Dievo žmogum ir atrodyti pasaulio žmogum: laikytis nepastebimai!

Esi per daug naivus, kai apie apaštalavimo darbų vertę sprendi iš išorės. Pagal šį kriterijų turėtum labiau vertinti anglių maišą nei deimantų saują.

Nonne cor nostrum ardens erat in nobis, dum loqueretur in via? Argi mūsų širdys nebuvo užsidegusios, kai Jis kelyje mums kalbėjo?

Jei esi apaštalas, šie mokinių iš Emauso žodžiai turėtų savaime ištrūkti iš tavo profesijos draugų lūpų sutikus tave gyvenimo kelyje.

Jei šiame pasaulyje norite atsiduoti Dievui, užuot tapę mokyti (moterims nereikia būti mokytoms, pakanka, kad būtų protingos)¹, verčiau būkite dvasingi, artimai susivieniję su Viešpačiu per maldą; nešiokite nematomą apsiaustą, dengiantį jūsų jusles ir galias, visas kartu ir kiekvieną skyriumi – melstis, melstis ir melstis; išpirkti, išpirkti ir išpirkti.

Kurie veikimą palikdami kitiems meldžiasi ir kenčia, tie nežibės čia, bet kaip švies jų karūna Gyvenimo Karalystėje! Tebūnie palaimintas „kančios apaštalavimas“!

Teisybė, kad tavo santūrų apaštalavimą pavadinau „tylia ir veiksminga misija“. Ir neturiu ko pataisyti.