Punktų sąrašas

Gerai, o ką? Nesuprantu, kaip gali trauktis nuo šito darbo už sielas – nebent iš paslėptos puikybės: laikai save tobulu – dėl to, kad Dievo ugnis, kuri tave patraukė, be šviesos ir šilumos, įkvėpusių tavo entuziazmą, kartais pradeda rūkti, nes įrankis silpnas.

Kaip nuolankiai ir paprastai evangelistai pasakoja faktus, kurie atskleidžia silpną ir svyruojantį Apaštalų tikėjimą!

Tai todėl, kad tu ir aš neprarastume vilties įgauti nepajudinamą ir tvirtą tikėjimą, kokį vėliau turėjo tie patys Apaštalai.

Kovos ir kitų priešiškumo valandomis, kada galbūt „gerieji“ užvers tavo kelią kliūtimis, pakelk savo apaštalo širdį: išgirsk Jėzų, kalbantį apie garstyčių grūdelį ir raugą. Ir sakyk Jam: edissere nobis parabolam – išaiškink man palyginimą.

Ir jausi džiaugsmą, gėrėdamasis būsima pergale: štai dangaus paukščiai tavo besiskleidžiančio apaštalavimo medžio prieglobstyje; ir štai visa įrūgusi tešla.

Ir toliau tiksliai vykdyk dabartines pareigas. Šis triūsas – kuklus, monotoniškas, menkas – yra malda, išreikšta veiksmais, kuriais rengiesi priimti kito darbo malonę – svarbaus, didelio ir rimto darbo, apie kurį svajoji.

Kai nori ką nors atlikti gerai, labai gerai, pasirodo, jog tai atlikai blogiau. – Nusižemink prieš Jėzų, tardamas: „Matei, kaip viską blogai darau? Jei man smarkiai nepadėsi, bus dar blogiau!

Pasigailėk savo vaiko: žinai, kad kiekvieną dieną noriu įrašyti po didelį puslapį į savo gyvenimo knygą... Bet esu toks nerangus, kad jei Mokytojas nevedžioja mano rankos, vietoj grakščių lazdelių išeina keverzonės ir juoduliai, kurių niekam negalima rodyti.

Nuo šiol, Jėzau, visuomet rašysime abudu.“

Pradeda visi, ištveria šventieji.

Tegu tavo ištvermė nebūna akla pirmo impulso pasekmė, inercijos dalykas: tebūna ji apgalvota ištvermė.

Samprotauji... gerai, šaltai: kiek dingsčių atsisakyti užduoties! Ir kai kurios, regis, esminės.

Matau, be abejonės, kad turi pateisinimų. Tačiau nesi teisus.