Punktų sąrašas

Neabejoju tavo tiesumu. Žinau, kad veiki Dievo akivaizdoje. Bet... yra vienas „bet“: tavo veiksmus regi ar gali regėti žmonės, kurie matuoja žmogaus matu. Ir jiems reikia parodyti gerą pavyzdį.

Studente: lavink tvirtą ir veiklų pamaldumą, pasižymėk moksle, jausk stiprų profesinio apaštalavimo troškimą. Ir pažadu, kad, taip energingai lavindamasis religijos ir mokslo srityse, greitai ir daug ko pasieksi.

Labai žemai nupuolei! Tai ir pradėk dėti pamatus nuo ten, iš apačios. Būk nuolankus. Cor contritum et humiliatum, Deus, non despides. Nepaniekins Dievas besigailinčios ir nuolankios širdies.

Vadai!.. Stiprink savo valią, kad Dievas tave padarytų vadu.

Ar nepastebi, kaip elgiasi prakeiktos slaptosios draugijos? Niekad jos nepalenkė savo pusėn masių. Savo irštvose išugdo keletą žmonių – demonų, kurie sužadina ir sukelia minias, sumaišydami joms protą, kad priverstų sekti paskui save į visų riaušių bedugnę... į pragarą. Jos neša prakeiktą sėklą.

Tu, jeigu panorėsi..., neši Dievo žodį, tūkstantįkart palaimintą, kuris negali neišsipildyti. Jei esi kilniaširdis..., jei atsidėkoji savęs pašventinimu, laimėsi jį kitiems: Kristaus karaliavimas bus omnes cum Petro ad Iesum per Mariam (visi su Petru prie Jėzaus per Mariją).

Šuoliuoti, šuoliuoti!.. Veikti, veikti!.. Karštligė, judėjimo beprotystė... Nuostabūs žemiški statiniai…

Dvasiniu požiūriu tai – lentelės nuo dėžių, pigus perkelis, perdažytas kartonas... šuoliuoti! veikti! – Ir daugybė bėgiojančių žmonių: pirmyn, atgal.

Taip yra todėl, kad jie dirba atsižvelgdami vien į tai, kas yra šiuo metu: „būna“ nuolat „dabartyje“. – Tu... turi regėti dalykus amžinybės akimis, „apimdamas dabartyje“ pabaigą ir praeitį.

Tyluma. Ramybė. Intensyvus vidinis tavo gyvenimas. Be šuoliavimo, be blaškymosi beprotybės, likdamas toje vietoje, kuri tau gyvenime skirta, tapsi tarsi galingas dvasinės energijos generatorius – kokiai daugybei duosi šviesos ir energijos!., pats neprarasdamas savojo gyvybingumo ir šviesos.

Apaštalo siela, tu esi druska. Bonum est sal – druska geras daiktas, – skaitome Evangelijoje, – si autem sal evanuerit – bet jei druska nustotų sūrumo..., ji niekam nebetinka, nei dirvai, nei mėšlui; ji išberiama laukan kaip niekam tikusi.

Tu esi druska, apaštalo siela, bet jei nustoji sūrumo…

Apaštalo siela: pirmiausia tu. Viešpats per šventąjį Matą sakė: „Daugelis man sakys anai dienai atėjus: „Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų tavo vardu?“ Tuomet jiems pareikštų: „Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, jūs nedorėliai!“ Teneatsitinka taip, sako šventasis Paulius, kad kitus mokęs pats pasidaryčiau atmestinas.

Jei šiame pasaulyje norite atsiduoti Dievui, užuot tapę mokyti (moterims nereikia būti mokytoms, pakanka, kad būtų protingos)¹, verčiau būkite dvasingi, artimai susivieniję su Viešpačiu per maldą; nešiokite nematomą apsiaustą, dengiantį jūsų jusles ir galias, visas kartu ir kiekvieną skyriumi – melstis, melstis ir melstis; išpirkti, išpirkti ir išpirkti.

Reikia, kad būtum „Dievo žmogus“, vidaus gyvenimo žmogus, maldos ir aukos žmogus. Tavo apaštalavimas turi būti tavo gyvenimo „iš vidaus“ perteklius.

Tuščia tau plėšytis daugelyje išorinių darbų, jei tau trūksta Meilės. Tai tas pats kaip adata be siūlo. Kaip būtų gaila, jei galiausiai pasirodytų, jog vykdei „savo“, o ne Jo apaštalavimą!