Punktų sąrašas

Pasiteisinimai. – Tau niekad jų nepristigs, jei norėsi išsisukti nuo savo pareigų. Kokia gausybė pagrįstų nesąmonių! Negaišk tam laiko. Atmesk išvedžiojimus ir daryk, ką privalai.

Mandagiai atsiprašyk, kaip reikalauja krikščioniška meilė ir geros manieros. O tada su šventu begėdiškumu eik pirmyn nesustodamas, kol išmoksi tobulai vykdyti pareigas.

Vadovas. Jis tau reikalingas. Kad galėtum pasiaukoti, atiduoti save... paklusdamas. Vadovas, kuris pažįsta tavo apaštalavimą, kuris žino, ko Dievas nori. Taip jis sėkmingai prisidės prie Šventosios Dvasios veikimo tavo sieloje, neatitraukdamas tavęs iš tavo vietos..., pripildys tave ramybės ir išmokys vaisingai dirbti.

Prajuokinai mane savo maldos nekantrumu. Sakei Jam: „Nenoriu pasenti, Jėzau... Per ilgu laukti, iki išvysiu Tave! Tuomet gal mano širdis nebus tokia jautri kaip dabar. Senam, man rodos, per vėlu. O dabar mano susijungimas su Tavimi būtų šaunesnis, nes myliu Tave jaunatviška Meile“.

Atskleisiu paslaptį, viešą paslaptį: šios pasaulio krizės yra šventųjų krizės.

Dievas nori, kad kiekvienoje žmogaus veikloje būtų nors saujelė „savų“ žmonių. Vėliau... pax Christi in regno Christi – Kristaus ramybė Kristaus karalystėje.

Šis netikras nuolankumas tau patogus: taigi tu, toksai nuolankus, imi ir atsisakai teisių... kurios iš tikrųjų yra pareigos.

Daug kartų per dieną klausk savęs: ar dabar darau tai, ką privalau daryti?

Ar iš tikrųjų nori būti šventas? – Atlik mažą kiekvienos akimirkos pareigą: daryk tai, ką privalai, ir atsidėk tam, ką darai.

Didis šventumas yra atlikti kiekvienos akimirkos mažas pareigas.

Sakai man: kai pasitaikys proga ką nors didelio padaryti..., štai tada! Tada? Stengiesi mane įtikinti ir pats rimtai patikėti, kad galėsi laimėti antgamtinėj Olimpiadoj be kasdienio pasirengimo, be treniruočių?

Matei, kaip statė aną didingąjį pastatą? Plyta po plytos. Tūkstančiais. Tačiau – vis po vieną. Ir cemento maišai – vis vienas po kito. Ir tašyti akmenys, kurie mažai ką reiškia palyginti su milžiniška visuma. Ir geležies gabalai. Ir darbininkai, kurie dirba diena po dienos tomis pat valandomis.

Matei, kaip pastatė aną didingąjį pastatą?.. Mažų dalykų galia!

Ar nesi pastebėjęs, iš kokių „mažmožių“ susideda žmonių meilė? Tai va, ir dieviškoji Meilė yra iš „mažmožių“.

Ir toliau tiksliai vykdyk dabartines pareigas. Šis triūsas – kuklus, monotoniškas, menkas – yra malda, išreikšta veiksmais, kuriais rengiesi priimti kito darbo malonę – svarbaus, didelio ir rimto darbo, apie kurį svajoji.

Visa, kur mes, vargšeliai žmonės, galime dalyvauti, neišskiriant šventumo, yra tik audinys iš smulkmenų, kurios – priklausomai nuo intencijos grynumo – gali tapti puikiu didvyriškumo arba niekingumo kilimu; dorybių arba nuodėmių kilimu.

Epai visuomet byloja apie milžiniškus nuotykius, tačiau juose vis primaišoma didvyrio buities smulkmenų.

Duok Dieve tau visuomet vertinti mažus dalykus! Tai tikras kelias.

Ar kada stabtelėjai pasvarstyti, kokią nepaprastai didelę sumą gali sudaryti daug mažų skaitmenų?

Patirtis buvo rūsti: neužmiršk pamokos. Tavo dabartiniai didžiai bailūs poelgiai – tai aišku – yra tavo kasdienių mažų bailumų palydovai.

„Neįstengei“ laimėti dideliuose dalykuose, nes „nenorėjai“ laimėti mažuose.

Ar matei Jėzaus žėrintį žvilgsnį, kai vargšė našlė paliko šventykloje savo menką auką?

Duok Jam tiek, kiek gali: nuopelnas nepriklauso nuo to, daug ar mažai duodi, o nuo to, ar noriai duodi.

Nebūk... paikas: teisybė, kad tavo vaidmuo – daugių daugiausia – kaip mažo sraigtelio šioje didingoje Kristaus veikloje.

Bet žinai, ką reiškia, jei sraigtas nėra pakankamai priveržtas arba iššoka iš savo vietos? Atsipalaiduos didesnės dalys arba nukris sugadinti ratai.

Susitrukdys darbas. Galbūt taps nebetinkama ir visa mašina.

Koks didis dalykas būti mažu sraigteliu!

Kaip pasaulyje trokštama išsiveržti iš savo vietos! Kas atsitiktų, jei kiekvienas žmogaus kūno kaulas, kiekvienas raumuo užsimanytų užimti kitą vietą, negu jam priklauso?

Nėra kitos pasaulio negalavimo priežasties. – Lik savo vietoje, mano sūnau: kiek daug iš čia galėsi padaryti dėl mūsų Viešpaties veiksmingo karaliavimo!

Šuoliuoti, šuoliuoti!.. Veikti, veikti!.. Karštligė, judėjimo beprotystė... Nuostabūs žemiški statiniai…

Dvasiniu požiūriu tai – lentelės nuo dėžių, pigus perkelis, perdažytas kartonas... šuoliuoti! veikti! – Ir daugybė bėgiojančių žmonių: pirmyn, atgal.

Taip yra todėl, kad jie dirba atsižvelgdami vien į tai, kas yra šiuo metu: „būna“ nuolat „dabartyje“. – Tu... turi regėti dalykus amžinybės akimis, „apimdamas dabartyje“ pabaigą ir praeitį.

Tyluma. Ramybė. Intensyvus vidinis tavo gyvenimas. Be šuoliavimo, be blaškymosi beprotybės, likdamas toje vietoje, kuri tau gyvenime skirta, tapsi tarsi galingas dvasinės energijos generatorius – kokiai daugybei duosi šviesos ir energijos!., pats neprarasdamas savojo gyvybingumo ir šviesos.

Klausi manęs..., ir tau atsakau: tau tobulėti – tai tobulai gyventi toje vietoje, turint tas pareigas ir padėtį, kur Dievas, vyresnybei tarpininkaujant, tave paskyrė.

Pretenduoti apaštalavimo žygiuose į vadovaujančius postus šiame gyvenime nenaudinga, o kitam Gyvenimui tai pavojinga.

Jei Dievas to nori, būsi pašauktas. Ir tada turėsi sutikti. Tačiau neužmiršk, kad kiekvienoje vietoje gali ir privalai save pašventinti, nes tam ir atėjai.