Punktų sąrašas

Atgręžk nugarą nelabajam, kai šnibžda tau į ausį: „Kam sunkinti sau gyvenimą?“

Nesileiski su geidulingumu į kalbas – nepaisyk jo.

Nepasiduok bailumui būti „drąsiam“. Bėk!

Pagundos valandą pagalvok apie Meilę, kuri tavęs laukia danguje: puoselėki vilties dorybę – tai nėra kilnumo stoka.

Savo sieloj, rodos, fiziškai girdi: „Ak, jau tie religijos prietarai!“ O vėliau – vargšo mūsų puolusio kūno visų menkybių – „jo teisių“! – iškalbingas gynimas.

Kada tau taip atsitinka, sakyk nelabajam, kad yra prigimties įstatymas ir Dievo įstatymas, ir Dievas!.. O yra ir pragaras.

Domine! – Viešpatie! si vis, potes me mundare – jei panorėsi, gali mane išgydyti.

Kokia graži malda, kad ją daug sykių kartotum kupinas raupsuotojo tikėjimo, kai tau atsitinka tai, ką žino Dievas ir tu, ką nutuokiu ir aš! Neilgai trukus išgirsi Mokytojo atsakymą: volo, mundare! – noriu, būk švarus!

Kad išsaugotų savo tyrumą, šventasis Pranciškus Asyžietis voliojosi sniego pusny, šventasis Benediktas šoko į erškėčių krūmą, šventasis Bernardas nėrė į ledinį vandenį... O ką padarei tu?

„Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin!“ – Vargšė širdis, kuri kaip tik tave piktina!

Spausk ją, sugniaužk delnuose, tik neguosk jos. O kai prašys paguodos, kilnaus gailesčio užlietas, lėtai, pasitikėdamas tark: „Širdie, o širdie, ant Kryžiaus, širdie, ant Kryžiaus!“

Nebemąstyk apie savo nupuolimą. Šios mintys ne tik slegia tave kaip akmuo, bet ir lengvai gali duoti progą kitoms pagundoms. Kristus tau atleido: užmiršk „senąjį žmogų“ – buvusį save.

Šis antgamtinis elgimosi būdas yra tikra karo taktika. Karo veiksmus, vidinio gyvenimo kasdienius mūšius nukeli į pozicijas toli nuo pagrindinių savo tvirtovės sienų.

Ir priešas atskuba čionai: prie tavo mažų apsimarinimų, kasdienės maldos, tvarkingo darbo, tavo gyvenimo plano. Bet vargu ar jam pasiseks prasiveržti ligi didžiųjų, nors ir menkų, kad atlaikytų prieš tokį puolimą, tavo pilies bokštų. O jei ir pasiekia juos, tai jau išsikvėpęs.

Mylėk Dievo Motiną. O Ji tau gausiai išprašys malonių, kad galėtum laimėti kasdienę savo kovą. Ir nieko nelaimės nelabasis iš tų ydingų dalykų, kurie kyla ir kyla virdami tavyje, grasindami savo aštraus kvapo puvėsiuose paskandinti didžiuosius idealus ir tauriuosius paliepimus, kuriuos pats Kristus įdiegė tavo širdin. Serviam! (Tarnausiu!)

Šitas tavo dvasios virpėjimas, tave apnikusi pagunda yra lyg raištis ant tavo sielos akių.

Esi tamsybėse. Neužsispirk eiti vienas, nes vienas parpulsi. Eik pas savo vadovą – savo vyresnįjį, – ir jis padarys, kad išgirstum anuos Arkangelo Rapolo žodžius Tobijui:

Forti animo esto, in proximo est ut a Deo cureris – drąsos, nes neilgai trukus būsi Dievo pagydytas. Būk klusnus, ir nukris žvynai, nukris raištis nuo tavo akių, ir Dievas pripildys tave malonės ir ramybės.