Punktų sąrašas

Kam tas charakterio nepastovumas? Kada gi į ką nors sutelksi savo valią? Mesk tą pomėgį vis dėti pirmuosius akmenis ir užbaik nors vieną sumanymą iki galo.

Šis antgamtinis elgimosi būdas yra tikra karo taktika. Karo veiksmus, vidinio gyvenimo kasdienius mūšius nukeli į pozicijas toli nuo pagrindinių savo tvirtovės sienų.

Ir priešas atskuba čionai: prie tavo mažų apsimarinimų, kasdienės maldos, tvarkingo darbo, tavo gyvenimo plano. Bet vargu ar jam pasiseks prasiveržti ligi didžiųjų, nors ir menkų, kad atlaikytų prieš tokį puolimą, tavo pilies bokštų. O jei ir pasiekia juos, tai jau išsikvėpęs.

Tesirūpini išsilavinti. O reikia ugdyti savo sielą. Tada dirbsi Kristui taip, kaip ir turi dirbti.

Kad Jis viešpatautų pasaulyje, reikia tokių, kurie, žvilgsnį nukreipę į dangų, autoritetingai darbuotųsi visose žmonių veiklos srityse ir iš ten – tyliai bei veiksmingai – atsidėtų profesinio pobūdžio apaštalavimui.

Prie savo įprasto profesinio darbo pridėk antgamtinį motyvą ir būsi jį pašventinęs.

Kai profesiniu požiūriu nekaip vertinami žmonės kunkuliuoja, „pirmaudami“ viešoje religinio pobūdžio veikloje, tikriausiai pajusi norą pašnabždėti jiems į ausį: „Prašom, malonėkite būti truputį mažesni katalikai!“

Intencijos grynumas. Puikybės gundymus ir kūno smarkavimus greitai atpažįsti... Kovoji ir, malonės padedamas, nugali.

Tačiau motyvai, kurie ragina tave dirbti, net ir švenčiausiuose veiksmuose tau neatrodo aiškūs... ir girdi vidinį balsą, kuris tave verčia įžvelgti žmogiškus sumetimus... taip subtiliai, kad tavo sielon įsiskverbia nerimas, verčiąs galvoti, jog nedirbi taip, kaip reikėtų, – iš grynos Meilės, vien tiktai tam, kad atiduotum Dievui visą Jo garbę.

Kiekvieną kartą tuoj pat sureaguok ir tark: „Viešpatie, sau nenoriu nieko. Visa Tavo šlovei ir dėl Meilės“.

„Mano įkarštis išblėso“, – rašei man. Tu turi dirbti ne iš įkarščio, bet iš Meilės: įsisąmoninęs pareigą, o tai yra savęs atsižadėjimas.