Punktų sąrašas

«Kelias» 10 punkto (-ų) dalykas yra Sunkumai → meilė Kryžiui .

Matydamas skurdų medinį kryžių, vienišą, apleistą, bevertį... ir be Nukryžiuotojo, nepamiršk, kad šitas kryžius yra tavo kryžius, kasdienis, paslėptas nuo akių, be spindesio ir be paguodos..., laukiantis to trūkstamo Nukryžiuotojo, ir juo reikia būti tau.

Kiek yra tokių, kurie tūkstančių nustebusių žiūrovų akivaizdoje leistųsi prikalami prie kryžiaus, o nemoka krikščioniškai pakęsti kasdienių skausmelių!

Beje, pagalvok, kas didvyriškiau.

Jėzus kenčia, kad įvykdytų Tėvo Valią. O tu, kuris irgi nori vykdyti Švenčiausiąją Dievo Valią, sekdamas Mokytojo pėdomis, ar gali dejuoti kaip bendrakeleivę sutikęs kančią?

Kaip sukilniname skausmą skirdami jam deramą išpirkimo vietą dvasios gyvenime.

Klausi manęs: „Kam šis medinis Kryžius?“ O aš pacituosiu iš vieno laiško: „Pakėlus akis nuo mikroskopo, žvilgsnis užklius už juodo ir tuščio Kryžiaus. Šis Kryžius be Nukryžiuotojo yra simbolis. Kiti Jo reikšmės nepamatys. Ir tas, kuris nuvargęs jau ketino palikti darbą, vėl priglaudžia akį prie okuliaro ir dirba toliau: nes vienišas Kryžius prašosi pečių, kurie imtų jį ir neštų“.

Tavo Krucifiksas. Kaip krikščionis, visuomet arti turėtum laikyti Krucifiksą. Pasistatyti jį ant savo darbo stalo. Ir bučiuoti jį prieš gulant poilsio ar pabudus. Ir kai tavo varganas kūnas sukyla prieš sielą, irgi bučiuok jį.

Kai ateina kančia, panieka..., Kryžius, tu turi pasvarstyti: kas visa tai yra palyginti su tuo, ko nusipelniau?

Kryžius, vargai, negandos: štai tavo dalia, kol gyveni. Tuo keliu ėjo Kristus, o mokinys nėra viršesnis už Mokytoją.

Apsilankymas garsiame vienuolyne. Svetimšalei poniai suspaudė širdį matant pastato varganumą: „Jūsų gyvenimas turbūt labai sunkus, ar ne?“ – O vienuolis patenkintas tepasakė: „Ko norėjai, brolau, tą ir turi, kaip pasiklojai, taip ir miegi“.

Tą patį, ką aną šventą vyrą girdėjau sakant su pasitenkinimu, tau turiu tarti su skausmu, kai man pasakoji, kad nesi laimingas.

Kenti... ir nenorėtum dejuoti. Nieko, jei ir padejuosi, – tai natūrali mūsų vargšo kūno reakcija, – kad tik tavo valia norėtų, dabar ir visada, to, ko nori Dievas.