Punktų sąrašas

Priprask daug sykių per dieną dėkodamas kelti savo širdį į Dievą. Kad duoda tau šio ir ano. Kad kas nors tave paniekino. Kad neturi, ko tau reikia, ar kad turi.

Kad savo Motiną, kuri yra ir tavo Motina, padarė tokią gražią. Kad sutvėrė saulę ir mėnulį, šį gyvūną ir tą augalą. Kad šį žmogų padarė iškalbingą, o tave – lėtakalbį.

Dėkok Jam už viską, nes visa yra gera.

Nebūk toks aklas ar išsiblaškęs, kad pamatęs Viešpaties namų mūrus ar bokštus, neužeitum į kiekvieną Tabernakulį. Jis laukia tavęs.

Nebūk toks aklas ar išsiblaškęs, kad praeidamas pro vietas, kur žinai, kad įžeidžiamas Kristus, nesukalbėtum nors trumpos maldelės į Skaisčiausiąją Mergelę Mariją.

Kaip žmonėms patinka, kai prisimenamas jų artimumas žymiesiems literatūros, politikos, kariuomenės, Bažnyčios žmonėms!

Giedok Nekaltai Pradėtajai Mergelei, primindamas Jai:

„Sveika, Marija, Dievo Tėvo dukra! Sveika, Marija, Dievo Sūnaus Motina! Sveika, Marija, Dievo Šventosios Dvasios Sužadėtine! Didesnis už Tave tik Dievas!“

Sakyk Jai: mano Motina, – Ji yra tavo, nes esi Jos dėl daugelio priežasčių, – tegu Tavo meilė mane riša prie Tavo Sūnaus Kryžiaus, tegu man netrūksta tikėjimo nei ryžto, nei drąsos mūsų Jėzaus valiai vykdyti.

Tarsi būtų sukilusios visos tavo gyvenimo nuodėmės. Neprarask vilties. Atvirkščiai, šaukis savo Motinos, Šventosios Marijos, pasitikėdamas ir atsiduodamas kaip vaikas. Ji suteiks ramybę tavo sielai.

Švenčiausioji Marija, Dievo Motina, lieka nepastebima, tarsi dar viena tarp savo gyvenvietės moterų.

Išmok iš Jos gyventi „natūraliai“.

Kai tavęs paklausė, kuris Dievo Motinos atvaizdas labiausiai žadina tavo pamaldumą, ir tu atsakei kaip giliai tatai išgyvenęs: „Visi“, – supratau, kad esi geras sūnus; todėl tau patinka – sakei, kad tavo širdyje pažadina meilę – visi tavo Motinos atvaizdai.

Švenčiausioji Mergelė Marija, Gražiosios Meilės Motina, nuramins tavo širdį, kai ši tau duos pajusti, jog yra iš kūno ir kraujo, jei pasitikėdamas Jos šauksies.

Skausmingoji Mergelė. Kai Ja gėriesi, žvelk į Jos Širdį: Ji – Motina dviejų sūnų, stovinčių vienas prieš kitą: tai Jis ir... tu.

Matai, kaip paprastai? Ecce ancilla!.. (Štai aš... tarnaitė). Ir Žodis tapo kūnu.

Taip gyveno šventieji: be viešų spektaklių. Nebent prieš savo valią.

Ne timeas, Maria! – Nebijok, Marija!.. Švenčiausioji Mergelė sumišo, matydama prieš save Arkangelą.

– O aš, vadinasi, noriu atmesti šitas kuklumo apraiškas, savo tyrumo apsaugą!

O Motin, Motin! Šiuo savo žodžiu – fiat – padarei mus Dievo broliais ir Jo garbės paveldėtojais. Būk palaiminta!