Punktų sąrašas

Rimtumas. Mesk tas bobiškas ar vaikiškas manieras ir įsiteikinėjimus. Tavo elgsena tebūnie tavosios dvasios ramybės bei tvarkos atspindys.

Valia. Tai itin svarbi savybė. Neniekink mažų dalykų, nes nuolat pratindamasis jų atsisakyti ir nusižeminti nedideliuose reikaluose, kurie anaiptol nėra menkniekiai ar niekai, Dievo malone sustiprinsi ir užgrūdinsi valią, ir taip pirmiausia tapsi savęs viešpačiu, o tada vedliu, vadovu, vyriausiuoju vadu: kad išreikalautum, paragintum, patrauktum savo pavyzdžiu ir žodžiu.

Būk stiprus. Būk tvirtas. Būk žmogus. O paskui... būk angelas.

Reikia vyriškumo ir tyrumo kryžiaus žygio, kuris sustabdytų ir panaikintų griaunamąjį darbą tų, kurie mano, kad žmogus tėra gyvulys.

Tas kryžiaus žygis – tai jūsų darbas.

Gydytojau apaštale, man rašei: „Visi iš patirties žinome, kad išlikti tyri galime tik neprarasdami budrumo, dažnai eidami Sakramentų ir užgesindami pirmąsias aistrų kibirkštis, kol neįsiliepsnojo ugnis. Ir kaip tik tarp skaisčiųjų sutinkama visais atžvilgiais doriausių žmonių. O tarp geidulingųjų daugiausia būna baikščių, savanaudžių, suktų ir žiaurių, – tai vyriškumo stokos požymiai.“

Kur nėra apsimarinimo, nėra dorybės.

Negana, kad, būdamas geras krikščionis, dar būtum ir mokytas. Jei negludini savo charakterio, jei savo stropumo ir išsimokslinimo nesuderini su geru išsiauklėjimu, nesuprantu, kaip galėtum tapti šventas. O jei ir esi mokytas – nors ir esi mokytas, – vis tiek turėtum būti pririštas prie prakartėlės, kaip koks mulas.

Gardžiausias rinktinis patiekalas, jei jį suėda kiaulė (šiurkščiai tariant), pavirsta geriausiu atveju kiaulės mėsa!

Būkime angelais, kad sukilnintume perimamas idėjas. Būkime bent žmonėmis: kad suvalgytą maistą paverstume nors į taurius ir gražius raumenis, o gal į veiklias smegenis, gebančias pažinti ir garbinti Dievą.

Tik nebūkime gyvuliais, kaip daugelis, labai daugelis!

Nemanykime, kad ko nors verta mūsų tariamai šventųjų dorybė, jei ji nejungiama prie eilinių krikščioniškų dorybių.

Tai būtų tas pat, kaip puoštis brangenybėmis vilkint tik apatiniais drabužiais.

Tenebūna tavo dorybė besigarsinanti dorybė.

Meilė mūsų Motinai bus dvelksmas, kuris gyva liepsna uždegs po tavo abejingumo pelenais rusenančias dorybių žarijas.

Santūrumas – mažumos dorybė.

Kas apšmeižė moterį sakydamas, kad santūrumas nėra moterų dorybė? – Kiek daug vyrų kaip mūrų turi ko pasimokyti!