Punktų sąrašas

Su ta pernelyg savim pasitikinčioje laikysena daraisi nuobodus ir antipatiškas, daraisi juokingas, ir blogiausia, kad ne toks veiksmingas darosi tavo apaštalavimas.

Neužmiršk, kad net vidutinybės gali nusidėti įsivaizduodamos save visažinėmis.

Man sakė, kad turi sugebėjimą, „kabliuką“ patraukti sieloms į savo kelią.

Padėkok Dievui už šią dovaną: šaunu būti įrankiu kitiems įrankiams surasti!

Tai bent! Pajuok jį. – Sakyk jam, jog tai išėjo iš mados: atrodo neįtikėtina, kad dar esama žmonių, kurie užsispyrę tvirtina, esą pašto karieta gera transporto priemonė... Tai tiems, kurie atgaivina išpudruotų perukų volterizmą ar diskredituotus XIX amžiaus liberalizmus.

Žiūrėk, kad bendraujantys su tavim neturėtų dingsties sušukti taip, kaip ne be pagrindo šaukė vienas asmuo: „Man tų teisuolių jau iki čia...“ Ir parodė ranka viršugalvį.

Apaštaliniame darbe neatleistini neklusnumas ir veidmainystė. Turėk omeny, kad paprastumas nėra nei neprotingumas, nei nesantūrumas.

Atsikratyk tos pasitenkinimo savimi išraiškos. Kitaip atstumi nuo savo sielos kitas sielas, kurios prie tavęs prisiartina. Išklausyk. Ir kalbėk paprastai: tik taip tavo, kaip apaštalo, darbas skleisis ir taps vaisingesnis.

Žodžiai, laiku pašnibždėti abejojančiam draugui į ausį; padedantis susivokti pokalbis, kurį mokėjai tinkamai užmegzti; profesionalus patarimas, pagerinantis jo studijas; santūrus nesantūrumas, kurio dėka jam atskleidi netikėtus kilnumo akiračius... Visa tai yra „pasitikėjimo apaštalavimas“.

„Apaštalavimas prie stalo“ yra senas Patriarchų vaišingumas, apgaubtas broliška Betanijos šiluma. Kada jis vyksta, atrodo, lyg gale stalo matytum Jėzų, kaip Lozoriaus namuose.

Neatidėliotinai reikia vėl sukrikščioninti šventes ir liaudies papročius. Reikia išvengti, kad viešieji vaidinimai neverstų rinktis: arba beskoniai, arba pagoniški.

Prašyk Viešpatį, kad būtų kam imtis šio neatidėliotino darbo, kurį galime pavadinti „pramogų apaštalavimu“.

„Laiškų apaštalavimą“ tu man gražiai išgiri. Rašai: „Nežinau, kaip išmarginti popierių kalbant apie dalykus, kurie galėtų būti naudingi laiško gavėjui. Kai pradedu, sakau savo Angelui Sargui, jog rašau jį tik dėl to, kad kam nors pasitarnautų. Ir nors nepasakyčiau nieko daugiau, vien tik kvailystes, niekas iš manęs – nei iš to, kam rašau – neatims tos valandėlės, kurią praleidau melsdamas sielai, kuriai mano laiškas skirtas, to, ko, žinau, jai labiausiai reikia.“

Žmogui yra įprasta menkai tevertinti tai, kas nedaug kainuoja. Tai todėl tau patariu rinktis „nedavimo apaštalavimą“.

Niekad neatsisakyk paimti teisingo ir saikingo atlygio už savo profesinius patarnavimus, jeigu tavo profesija yra apaštalavimo įrankis.