Punktų sąrašas
Nesakyk: tas žmogus man įgrysta. Galvok: tas žmogus mane daro šventą.
Jei prarandi savo gyvenimo antgamtinę prasmę, tavo artimo meilė tebus filantropija, tyrumas – padorumas, apsimarinimas bus paikystė, kūniška atgaila – rimbas, o visi tavo darbai – bevaisiai.
Visa tai, kuo kol kas rūpiniesi, daugiau mažiau svarbu. Tačiau absoliučiai svarbu, kad būtum laimingas... kad būtum išganytas.
Bausti iš Meilės: štai paslaptis, kaip suteikti antgamtinę reikšmę bausmei, skirtai tiems, kurie jos nusipelno.
Dėl Dievo, kuris įžeidžiamas, meilės bausmė tebūnie kaip išpirkimas. Dėl artimo meilės – dėl Dievo – bausmė tegul niekad nebūna kerštas, o tik vaistai.
Gerai, kad apaštalaudamas remiesi – turi remtis – savo žemiškomis priemonėmis (2+2=4), tačiau niekad neužmiršk, kad, laimė, turi įtraukti dar vieną dėmenį: Dievas + 2 + 2…
Nebūk liūdnas. Žvelk į viską... „mūsiškiau“, krikščioniškiau.
Žemėje viskas nuolat nyksta: malonumas dar nė neprasidėjo, o jau baigiasi.
Dokumentas atspausdintas https://escriva.org/lt/book-subject/camino/74691/ (2025-11-23)