Punktų sąrašas

Tu teisus. „Nuo viršūnės, – rašai man, – visur, kiek tik akys užmato, – daugelio kilometrų spinduliu – nematyti nė vienos lygumos: už kiekvieno kalno – kitas. Kai kur, rodos, kraštovaizdis susilygina, tačiau miglai išsisklaidžius atsidengia lig tol paslėptas kalnynas“.

Toks yra ir turi būti tavo apaštalavimo horizontas: reikia apkeliauti pasaulį. Tačiau nėra jums nutiestų kelių... Juos patys išminsit per kalnus, išmušit juos savo žingsniais.

„Teisybė, kad nėra reikalo būti jokiu didvyriu, – prisipažįsti man, – tam, kad be keistumo ir šventuoliškumo mokėtum pasitraukti į vienumą, pabūti kiek reikia... ir ištverti.“ Ir priduri: „Kol vykdau jūsų užduotas pamaldumo praktikas, aplinkos intrigos ir apkalbos man nekelia rūpesčio; mane išgąsdintų tik štai kas – šių menkniekių baimė.

Puiku.

Nusiminimas yra tavo ištvermės priešas. – Jei nekovoji su nusiminimu, iš pradžių įpulsi į pesimizmą, o vėliau į drungnumą. Būk optimistas.

Negali „pakilti“. – Nieko nuostabaus: anas nupuolimas!.. Būk ištvermingas ir „pakilsi“. Prisimink, ką sako vienas dvasinis autorius: tavo vargšė siela yra paukštis, kurio sparnai tebėra sulipę nuo purvo.

Tau trūksta dangaus saulių ir asmeninių pastangų, mažų ir nuolatinių, kad išrautum šiuos polinkius, šiuos įsivaizdavimus, šį nuliūdimą: tą lipnų purvą nuo savo sparnų.

Ir pasijusi laisvas. Jei būsi atkaklus – „pakilsi“.