Punktų sąrašas

Štai apsimarinusios sielos gardieji vaisiai: kitų trūkumų supratimas ir atlaidumas jiems, nenuolaidumas savo silpnybėms.

Jėzaus Kristaus meilė dažnai pastūmės tave į daugelį nuolaidų. Kuo kilniausių. Ta pati Jėzaus Kristaus meilė dažnai pastūmės tave į nenuolaidumą. Taip pat kuo kilniausią.

Nenuolaidžiauk tikėjimo ir doros dalykuose. Bet būk švelnaus būdo: galingas plieno kūjis su minkštu apvalkalu.

Nenuolaidžiauk, bet neužsispirk.

Neteiskime. Kiekvienas į dalykus žvelgia savaip, savo protu, beveik visada labai ribotu, o dažnai ir niūriomis ar lyg miglos aptrauktomis, aistrų aptemdytomis akimis.

Kaip ir tų modernistų dailininkų, kai kurių žmonių regėjimas toks subjektyvus ir liguistas, kad, nubrėžę keletą atsitiktinių brūkšnių, jie ima mums tvirtinti, esą tai mūsų portretas, mūsų elgsena…

Kiek mažai tevertos žmonių nuomonės! Neteiskite, kol savos nuomonės kruopščiai nepatikrinsite malda.

Prireikus visada stenkis tave užgavusiems atleisti išsyk, nes, kad ir kokia didelė žala ar užgaulė būtų tau padaryta, Dievas tau daugiau atleido.

Nespręsk, kol neišklausysi abiejų pusių. Šitą elementarią protingumo taisyklę lengvai pamiršta net tie, kurie save laiko maldingais.

Ar žinai, kokią žalą padarytum sviesdamas į tolį akmenį užrištomis akimis?

Ir nežinai – nes tavo akis temdo nedėmesingumas ar pyktis, – kaip tu gali pakenkti, kartais net smarkiai, murmėjimu, kuris tau atrodo nereikšmingas.

Kritikuoti, griauti nėra sunku: bet kuris mūrininko parankinis moka įbesti savo įrankį į rinktinį ir nudailintą katedros akmenį.

Statyti: štai darbas, kuriam reikia meistrų.

Kas tu toks, kad peiktum savo vyresniojo sprendimus? Ar nematai, kad jis gali spręsti labiau pamatuotai nei tu, kad turi daugiau patirties ir teisingų, įgudusių ir nešališkų patarėjų, o svarbiausia – daugiau malonės, ypatingos, jo padėčiai tenkančios malonės, kuri yra Dievo šviesa ir galinga pagalba?

Artimo meilė labiau yra ne „duoti“, bet „suprasti“. Todėl ieškok savo artimui pateisinimo – pateisinimų visuomet yra, – jeigu reikia teisti.

Džiaukis, jei matai, kad kiti darbuojasi geruose apaštalavimo žygiuose. Ir prašyk jiems gausios Dievo malonės ir kad jie atsilieptų į tą malonę.

O tu ženk savuoju keliu: įtikink save, jog kito neturi.

Tu nuklysti nuo kelio, jei tau skaudu, kad kiti dirba Kristui, nekreipdami dėmesio į tavo triūsą. Prisimink šią ištrauką iš šventojo Morkaus: „Mokytojau, mes matėme vieną tokį, kuris nevaikščioja su mumis, bet tavo vardu išvarinėja demonus. Mes jam draudėme, nes jis nepanoro eiti su mumis“. Jėzus atsakė: „Nedrauskite jam! Nėra tokio, kuris mano vardu darytų stebuklus ir galėtų čia pat blogai apie mane kalbėti. Kas ne prieš mus, tas už mus!“