Punktų sąrašas

Jėzus kenčia, kad įvykdytų Tėvo Valią. O tu, kuris irgi nori vykdyti Švenčiausiąją Dievo Valią, sekdamas Mokytojo pėdomis, ar gali dejuoti kaip bendrakeleivę sutikęs kančią?

Sakei man: „Taip, aš noriu!“ Gerai! Bet ar nori taip, kaip šykštuolis trokšta savo aukso, kaip motina myli savo vaiką, kaip garbėtroška nori garbės ar vargšelis gašlūnas geidžia malonumo?

Ne? Tada nenori.

Negi – šiame etape! – pasirodys, jog tau reikia galingųjų pritarimo, šilumos, paguodos, kad galėtum toliau daryti tai, ko nori Dievas?

Galingieji dažnai būna permainingi, o tu turi būti pastovus. Padėkok, jei jie tau padeda. Ir ramiai tęsk darbą, jei tavęs nepaiso.

Nonne hic fabri filius? Nonne hic est faber, filius Mariae? – Argi Jis ne dailidės sūnus? Argi jis ne dailidė, ne Marijos sūnus?

Tai, ką sakė apie Jėzų, gali būti pasakyta ir apie tave, truputį su nuostaba, lygiai ir su pašaipa, kai pagaliau ryšiesi vykdyti Dievo Valią, būti įrankis: „Bet ar šitas nėra tasai?..“

Tylėk. Tegu tavo darbai patvirtina tavo misiją.

Kaip žmonėms patinka, kai prisimenamas jų artimumas žymiesiems literatūros, politikos, kariuomenės, Bažnyčios žmonėms!

Giedok Nekaltai Pradėtajai Mergelei, primindamas Jai:

„Sveika, Marija, Dievo Tėvo dukra! Sveika, Marija, Dievo Sūnaus Motina! Sveika, Marija, Dievo Šventosios Dvasios Sužadėtine! Didesnis už Tave tik Dievas!“

Kenti... ir nenorėtum dejuoti. Nieko, jei ir padejuosi, – tai natūrali mūsų vargšo kūno reakcija, – kad tik tavo valia norėtų, dabar ir visada, to, ko nori Dievas.

Mes esame akmenys, tašyto granito gabalai, kurie juda, jaučia, turi visiškai laisvą valią.

Pats Dievas yra akmenkalys, kuris gludina mūsų kampus, mus taisydamas, mus keisdamas pagal savo norą, kūjo ir kalto smūgiais. Nemėginkime pasišalinti, išsisukinėti nuo Jo valios, nes jokiu būdu negalime išvengti smūgių. Nepalyginti daugiau ir be naudos kentėsime ir, užuot tapę nugludintu ir statybai tinkamu akmeniu, liksime beforme krūva žvyro, kurį žmonės tryps su panieka.

Dievas iškelia tuos, kurie vykdo Jo valią, tuo pat būdu, kuriuo juos buvo pažeminęs.

Nepakliūk į užburtą ratą! Tu mąstai: kada tatai vienaip ar kitaip susitvarkys, tada nieko nepašykštėsiu savo Viešpačiui Dievui.

Argi Jėzus nelaukia iš tavęs besąlyginio dosnumo, kad Jis Pats sutvarkytų reikalus geriau, negu įsivaizduoji?

Tvirtas pasiryžimas, logiška išvada: kiekvieną kasdienos akimirką stengsiuos kiek galėdamas vykdyti Dievo Valią.

Tai sekundžių klausimas... Prieš imdamasis bet kokio reikalo pagalvok: ko iš manęs nori Dievas šiuo atveju?

O tada, su Dievo malone, – veik!