Punktų sąrašas

Kartais Gavėnios liturgija skamba kiek tragiškai, nes pabrėžia žmogaus nusigręžimo nuo Dievo padarinius. Tačiau šis skambesys nėra paskutinis žodis. Paskutinį žodį taria Dievas, skelbiantis Jo gelbstinčią ir gailestingą meilę; todėl tas žodis yra mūsų dieviškosios įsūnystės žodis. Tad šiandien drauge su šventuoju Jonu jums kartoju: „Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas: mes vadinamės Dievo vaikai – ir esame!“⁴⁷ Dievo vaikai, Žodžio, tapusio kūnu, vaikai – To, apie kurį buvo sakoma: „Jame buvo gyvybė ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa.“⁴⁸ Šviesos vaikai, šviesos broliai – štai kas esame. Mes nešiojamės savyje tą vienintelę liepsną, galinčią uždegti mūsų žmogiškas širdis.

Tuoj baigiu kalbėti, o toliau Mišiose kiekvienas turėtų apmąstyti, ko iš jo prašo Dievas, kokių pasiryžimų tikisi, kokiems konkretiems žingsniams ragina Jo malonė. Aptikę savyje šių antgamtinių ir žmogiškų paskatų atsiduoti ir tęsti kovą, prisiminkite, kad mūsų pavyzdys yra Jėzus Kristus. Jis, būdamas Dievas, leidosi gundomas, todėl ir mes gundomi turime nenusiminti ir būti tikri dėl pergalės. Juk Dievas nepralaimi mūšių. Jeigu būsime vienybėje su Juo, niekada nepralaimėsime kovos. Priešingai, galėsime vadintis nugalėtojais – gerais Dievo vaikais. Ir iš tiesų tokie būti.

Gyvenkime viskuo patenkinti. Aš pats esu patenkintas, nors – peržvelgęs savo gyvenimą ir patikrinęs sąžinę, kaip ir derėtų per Gavėnios laiką – neturėčiau toks būti. Tačiau vis viena jaučiuosi laimingas, nes suvokiu, kad Viešpats vėl ieško manęs, kad Jis yra mano Tėvas. Žinau, jog, malonės apšviesti ir jos padedami, pamatysime, kokius dalykus reikia sudeginti – ir juos sudeginsime; kokius dalykus reikia išrauti su šaknimis – ir juos išrausime; kokius dalykus reikia atiduoti Dievui – ir juos atiduosime.

Tai nėra lengva. Bet turime aiškų vadovą, be kurio iš tiesų nei galime, nei turime teisę gyventi. Esame Dievo mylimi ir leiskime Šventajai Dvasiai veikti mumyse, kad išgrynintų mus taip, jog galėtume apkabinti Dievo Sūnų ant kryžiaus ir prisikelti su Juo, nes kryžiuje glūdi prisikėlimo džiaugsmo šaknys. Marija, mūsų Motina, auxilium christianorum, refugium peccatorum – krikščionių pagalba, nusidėjėlių paguoda, užtark prieš savo Sūnų, kad Jis atsiųstų mums Šventąją Dvasią, kad pažadintų mūsų širdyse ryžtą žengti pirmyn tvirtu ir ryžtingu žingsniu, kad padėtų sielos gilumoje išgirsti tą šauksmą, kadaise apraminusį vieno pirmųjų krikščionių kankinystės kančias: veni ad Patrem⁴⁹ – ateik, grįžk pas tavęs laukiantį Tėvą.