Punktų sąrašas

Daugelį kartų klausei, kodėl sielos, kurioms teko laimė nuo pat mažumės pažinti tikrąjį Jėzų, taip dvejoja prieš susiedamos su Juo tai, ką turi geriausia: savo gyvenimą, savo šeimą, savo iliuzijas.

Turėk galvoje, jog būtent dėl to, kad „viską“ gavai iškart, tu privalai būti labai dėkingas Viešpačiui; lygiai taip reaguotų aklasis, staiga atgavęs regėjimą, tuo tarpu kitiems nė neateina į galvą dėkoti už tai, kad mato.

Tačiau… to negana. Kasdien turi padėti aplinkiniams jausti dėkingumą už savo kaip Dievo vaikų padėtį. Antraip nesakyk, kad esi dėkingas.

Dėkok Dievui, kad esi patenkintas, su nuoširdžiu džiaugsmu, kuriam nereikalingas triukšmingumas.

Dėkok Viešpačiui už nuolatinį tėvišką ir motinišką taktą, su kuriuo Jis bendrauja su tavimi.

Vis svajojęs apie didžius nuotykius, tu įsitraukei į stulbinantį užmojį…, vedantį į šventumą.

Kartoju: dėkok už tai Dievui apaštališkuoju gyvenimu.

Dėkok Viešpačiui už didžiulį gėrį, kurį Jis tau suteikė, duodamas suprasti, jog „reikalinga tik viena.“ Ir sykiu iš dėkingumo tenebūna nė dienos be prašymo už Jo dar nepažįstančius ar nesuprantančius.

Dėkui, mano Jėzau, kad panorai tapti tobulu žmogumi su mylinčia ir mieliausia širdimi, mylinčia iki mirties ir kenčiančia, prisipildančia džiaugsmo ir skausmo, besigėrinčia žmonių keliais ir parodančia į dangų vedantį kelią, didvyriškai paklūstančia pareigai ir besivadovaujančia gailestingumu, budinčia dėl varguolių ir turtuolių, besirūpinančia nusidėjėliais ir teisiaisiais…

Ačiū, mano Jėzau, ir duok mums tokias širdis, kaip Tavo!